Temos Archyvai: Istorinė

Serija: „Lietuvos valsčiai #40“. Viešvilė – tai pirmoji buvusios Mažosios Lietuvos, vėliau – Klaipėdos krašto, ir jau 40-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009– 2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Reformacijos 500 metų (1517–2017) ir Viešvilės 500 metų (1526–2026) jubiliejams, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #32“. Kupiškis: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai – 32-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui (2015), Kupiškio 535-osioms metinėms (2015).   Monografijoje publikuojamame 41-ame moksliniame straipsnyje aprašomas Kupiškio geologinis pamatas, augmenija, ichtiologiniai… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #17“. Gruzdžių monografijos antroji dalis, užbaigianti 2009 m. pradėtą leisti 17-osios Lietuvos valsčių serijos monografijos dvitomį, kaip ir 1 000 puslapių pirmoji, aprašanti krašto istoriją, skiriama Gruzdžių (seniau Zamūšės) 375-osioms metinėms (2011), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (2018), kitoms svarbioms šalies sukaktims.   Knygoje 67 autoriai – žinomi Lietuvos mokslininkai, kraštotyrininkai, rašytojai, kiti… Skaityti toliau »

Žinomas Lietuvos intelektualas, filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius Bronislovas Genzelis savo atsiminimų ir apmąstymų knygoje „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena” aprėpia bemaž viso sąmoningo gyvenimo laikotarpį – nuo ankstyvosios jaunystės atsiminimuose įsirėžusio brutalaus, kruvino ir neteisingo pokario iki šių dienų.   Knygoje „Politikos laisvamanio užrašai:… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #42“. Žarėnai – 42-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990–2020), Žarėnų 775-osioms metinėms (1253–2028).   192–juose monografijos straipsniuose, pasakojimuose, atsiminimuose 95 autoriai aprašo Žarėnų, Medingėnų, Lauko Sodos, Laurynaičių, Keturakių, Smilgių, Vilkaičių, Saušilio, Klaišių, Ariškės, Akmenskinės, Gedikėnų, Girkantiškės, Klibės, Krėpštų ir jų… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #10“. Kvėdarnos apylinkės yra Žemaičių aukštumos pietvakarių dalyje, vakaruose pereinančios į Pajūrio žemumą. Jūros, jos intakų ir kitų upelių išraižytose miškingose žemėse žmonės gyveno jau akmens amžiuje. XIII–XIV a. dabartinės Kvėdarnos apylinkės priklausė Pagraudės valsčiui. Kovų su Kryžiuočių ordinu ir jo talkininkais metu kraštas buvo nuniokotas ir beveik negyvenamas. Tik po 1422… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #1“. Pirmoji šios Rokiškio krašto monografijos dalis skirta gamtai ir istorijai. Joje nagrinėjama krašto gelmių sandara, kraštovaizdžio formavimasis, aprašomi miškai, sodybų želdiniai, laikotarpis nuo kažkada čia gyvenusios sėlių genties iki Lietuvą išlaisvinusio Atgimimo, pateikiama garsaus Nemuno fabriko istorija, daugumos Juodupės valsčiaus kaimų istorijos.

Knygoje „Praėjęs laikas nedingsta“ Kovo 11-osios akto signataro, profesoriaus Bronislovo Kuzmicko politinė autobiografija pateikiama su plačiu politinio ir kultūrinio gyvenimo kontekstu.   Nuo karo ir pokario vaikystės išgyvenimų gimtuosiuose namuose einama prie mokyklos, universiteto, doktorantūros metų prisiminimų. Mokslinį darbą derindamas su kultūrine ir visuomenine veikla, įsitraukė į Sąjūdį, pasuko į politiką. Du kartus išrinktas į… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos kariuomenės istorija #1“. Monografijoje, remiantis archyvine medžiaga ir literatūriniais šaltiniais, taikant istorinius tyrimo metodus, analizuojama ir vertinamas tarpukario (1919–1940 m.) Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Tyrime ypatingas dėmesys skiriamas Pirmosios Lietuvos Prezidento karo mokyklai, Karo aviacijos mokyklai, Aspirantų tarnybai, Vytauto Didžiojo karininkų kursams, Aukštiesiems karo technikos karininkų kursams, Vytauto Didžiojo… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos kariuomenės istorija #2“. Monografijoje, remiantis archyvine medžiaga ir literatūriniais šaltiniais, taikant istorinius tyrimo metodus, analizuojama ir vertinamas tarpukario (1919–1940 m.) Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Tyrime ypatingas dėmesys skiriamas Pirmosios Lietuvos Prezidento karo mokyklai, Karo aviacijos mokyklai, Aspirantų tarnybai, Vytauto Didžiojo karininkų kursams, Aukštiesiems karo technikos karininkų kursams, Vytauto Didžiojo… Skaityti toliau »

XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis Knygoje „Viduramžių Vilnius“ apibendrinti naujausių tyrimų rezultatai apie Vilniaus urbanistinę raidą laikotarpiu nuo miesto užuomazgų iki gynybinės sienos pastatymo 1503–1522 metais. Nagrinėta miesto erdvinė struktūra – materialių objektų visuma (topografija, rajonai, keliai ir gatvės, kultūrinis sluoksnis, statiniai ir kita) bei organizacija (funkciniai, komunikaciniai, erdviniai, socialiniai ryšiai). Analizuoti… Skaityti toliau »

570 dvarų aprašymų   Dvarai – nykstanti Lietuvos kultūros paveldo vertybė. Jų istorija siekia labai senus laikus. Dvarai pradėjo kurtis XV a., po Žalgirio mūšio, kai aptilo Lietuvos žemes niokojantys kryžiuočių antpuoliai. Dvarų klestėjimo laikotarpis XVI-XIX a. Dvarininkų šviesuolių sodybos tada tapo kultūrinio, politinio gyvenimo centrais. Nuo XX a. pradžios prasidėjo dvarų nykimo periodas. Iš… Skaityti toliau »

Dvikalbė (lietuvių ir vokiečių kalbomis) knyga „Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai / Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen” + 4 įdėtiniai originalaus dydžio (M 1:1) dvaro valdų 1786–1823 m. spalvoti planai, su santrauka anglų kalba, priedais.   Knygą „Joniškio krašto dvarai. Güter in der Gegend… Skaityti toliau »

Lietuvos dvarai ir pilys – reikšmingi mūsų istorijos liudininkai, per savo gyvavimo laikotarpį būdavę didžiųjų kunigaikščių ir didikų rezidencijomis, kultūros ir švietimo centrais, saugodavę ne tik turtingas bibliotekas, archyvus, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijas, bet ir didikų, bajorų šeimų istorijas, jų gyvenimo būdą.   Knygoje „Lietuvos dvarai ir pilys“ skaitytojai supažindinami su atgimstančiais, sutvarkytais ir… Skaityti toliau »

Istorinė knyga apie Vokės Tiškevičių giminę.   Leidinyje aprašomas grafų šeimos gyvenimas, supažindinama su giminės istorija, dvarvietės pastatais, vaizdžiai ir įtaigiai pasakojamas dvaro gyvenimas.

Monografijoje „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais” tiriamas po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusios Lietuvos valstybės posūkis į socialinę pažangą, aiškinama, kaip valstybingumas padėjo įveikti užsikonservavusias socialines negandas ir timptelėjo mūsų šalį modernėjimo linkme.   Pirmiausia aptariama visuomenės socialinė struktūra pirmosios modernios nepriklausomybės laikotarpiu. Toliau dėmesys telkiamas į socialines permainas, dvarininkų sluoksnio silpnėjimą, analizuojama žemės reforma… Skaityti toliau »

Knygoje „Vaitkuškis”: grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837-1905) ir XIX a. mėgėjų fotografija” pristatomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomo grafo S. K. Kosakovskio fotografijų archyvo fragmentas. Publikuojamos nuotraukos padarytos 1894-1905 m., dauguma – Vaitkuškyje. Jose užfiksuotas dvaras, apylinkės ir vietos gyventojai: grafo šeima, tarnai, Vilkmergės apskrities dvarininkai, katalikų dvasininkai, carinės administracijos pareigūnai, lietuvių valstiečiai,… Skaityti toliau »

Knyga yra 2012 m. išėjusio Pasižvalgymo po senojo Vilniaus mūrus tęsinys. Minėtoje knygoje apžvelgėme Vilniaus miesto branduolį (miesto sienos ribose), bažnyčių ir vienuolynų ansamblius Subačiaus priemiestyje, aplankėme artilerijos bastėją ir Rasų kapines. Kelionę pratęsėme XIX a. antrojoje pusėje pradėtu užstatyti Gedimino prospektu, kuriuo nuėjome iki Lukiškių aikštės. Miesto vystymęsi labai svarbūs Antakalnio, Kalvarijų, Rūdninkų ir… Skaityti toliau »