Temos Archyvai: Istorinė

Serija: „Lietuvos valsčiai #25“. KARTENA –25-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Kartenos pirmojo paminėjimo 1253 metais 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui (2010), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018). Žemaitijoje esančio Kartenos miestelio ir jo apylinkių gyvenimo ritmą rikiuoja Minijos upė… Skaityti toliau »

Knyga skiriama apžvelgti Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ veiklą, joje atskleidžiami labai dažni ir gražūs draugijos bendradarbiavimo ryšiai su Lietuvos katalikų bažnyčia, aprašomi draugijos rengti vyskupo M. Valančiaus blaivybės, o vėliau ir filosofo bei kultūros veikėjo Vydūno konkursai, blaivybės konferencijos ir tarptautiniai kongresai, kuriuose dalyvavo daug įžymių mokslininkų, meno žmonių, politikų, kunigų, vyskupų, buvo matoma,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #11“. Antrojoje monografijos „Papilė“ dalyje yra šie skyriai: Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs žmonės bei Istorijos skyriaus poskyris Atsiminimai. Gamtos, Istorijos skyriai ir Simonui Daukantui skirti tyrinėjimai (Vytauto Merkio, Vytauto Berenio, Vinco Ruzo ir kt.) buvo išspausdinti pirmojoje knygos dalyje, išleistoje 2004 metais.   Trečiojoje knygos dalyje spausdinami 2005–2006 m. parašyti straipsniai:… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #13“. Širvintų rajono Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio seniūnijos maždaug atitinka tą teritoriją, kurią iki 1950 m. užėmė Musninkų valsčius. Šio regiono garsiausia vietovė – Kernavės gyvenvietė su savo piliakalniais, kurie kovoje su kryžiuočiais sudarė svarbų gynybinį kompleksą Vilniaus prieigose, o IV a. pabaigoje patyrė ir hunų antpuolį. Savo praeitimi taip pat įdomios… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #43“. Kazlų Rūda – 43-ioji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Kazlų Rūdos 280 metų sukakčiai (1744–2024), Vilkaviškio vyskupijos 100-mečiui (1926–2026). 94-iuose monografijos straipsniuose 77 autoriai (tarp jų 17 mokslo daktarų) aprašo Kazlų Rūdos apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, Kazlų Rūdos girią, joje dirbusius… Skaityti toliau »

Žurnalisto istoriko Juozo Girdvainio parengta knyga – apie nenugalimą laisvos lietuvių tautos dvasią ir išdidžią laikyseną, atrėmusią merdinčios sovietų imperijos agresiją.   Joje amžininkai, tų įvykių dalyviai, laisvės gynėjai ir liudininkai prisimena apie priešiškų jėgų ketinimus sukelti nepasitenkinimą, bandymus išprovokuoti taikius gyventojus.   Apie sovietų komunistų pasitelktos okupantų kariuomenės Vilniuje 1991 metų sausį įvykdytą klastingą… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #28“. „Pašvitinys“ – 28-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama 375-osioms miestelio pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms (1637–2012), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018) bei kitoms Lietuvai svarbioms istorinėms sukaktims. Joje skaitytojui pristatoma dalis pietinės Žiemgalos arba šiaurinės Lietuvos pakraščio, įeinanti į Žiemgalos lygumą, bet jau turinti šiokių tokių kalbinių skirtumų. Čia, kaip… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #2“. Papildyta ir naujai išleista prieš 11 metų dienos šviesą išvydusi 2-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija Obeliai. Kriaunos, kaip ir visa serija, dedikuojama Lietuvos Tūkstantmečiui ir tais pačiais metais sukankančiam Obelių 500 metų jubiliejui bei tokiai pačiai gražiai gretimų Kriaunų sukakčiai: Obelių dvaras kūrėsi maždaug tuo pačiu metu kaip ir Rokiškio bei… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #35“. Babtai – 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms ir Babtų miestelio 625-osioms pirmojo rašytinio paminėjimo metinėms. Knyga išleista sutelkus „Versmės“ leidyklos ir Babtų seniūnijos bendruomenės kūrybines galias bei lėšas, taip pat gavus Lietuvos kultūros tarybos dalinį finansavimą. Tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas,… Skaityti toliau »

Dabartinio Rokiškio rajono šiaurinėje dalyje, apie 3 km nuo Latvijos, iki baudžiavos panaikinimo buvo Čedasų dvaro, valdomo grafų Komarų, filialas – palivarkas, vadintas Jovov arba Janovo. Baudžiavos naikinimo metu šis palivarkas buvo išdalintas 1847–1857 m. laikotarpiu ponų iš ūkių išvarytiems baudžiauninkams po 3 dešimtines žemės kiekvienam. Taip vietoj palivarko buvo įkurtas rėžinis kaimas, kurį vietiniai… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos kariuomenės istorija #1“. Monografijoje, remiantis archyvine medžiaga ir literatūriniais šaltiniais, taikant istorinius tyrimo metodus, analizuojama ir vertinamas tarpukario (1919–1940 m.) Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Tyrime ypatingas dėmesys skiriamas Pirmosios Lietuvos Prezidento karo mokyklai, Karo aviacijos mokyklai, Aspirantų tarnybai, Vytauto Didžiojo karininkų kursams, Aukštiesiems karo technikos karininkų kursams, Vytauto Didžiojo… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos kariuomenės istorija #2“. Monografijoje, remiantis archyvine medžiaga ir literatūriniais šaltiniais, taikant istorinius tyrimo metodus, analizuojama ir vertinamas tarpukario (1919–1940 m.) Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Tyrime ypatingas dėmesys skiriamas Pirmosios Lietuvos Prezidento karo mokyklai, Karo aviacijos mokyklai, Aspirantų tarnybai, Vytauto Didžiojo karininkų kursams, Aukštiesiems karo technikos karininkų kursams, Vytauto Didžiojo… Skaityti toliau »

XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis Knygoje „Viduramžių Vilnius“ apibendrinti naujausių tyrimų rezultatai apie Vilniaus urbanistinę raidą laikotarpiu nuo miesto užuomazgų iki gynybinės sienos pastatymo 1503–1522 metais. Nagrinėta miesto erdvinė struktūra – materialių objektų visuma (topografija, rajonai, keliai ir gatvės, kultūrinis sluoksnis, statiniai ir kita) bei organizacija (funkciniai, komunikaciniai, erdviniai, socialiniai ryšiai). Analizuoti… Skaityti toliau »

570 dvarų aprašymų   Dvarai – nykstanti Lietuvos kultūros paveldo vertybė. Jų istorija siekia labai senus laikus. Dvarai pradėjo kurtis XV a., po Žalgirio mūšio, kai aptilo Lietuvos žemes niokojantys kryžiuočių antpuoliai. Dvarų klestėjimo laikotarpis XVI-XIX a. Dvarininkų šviesuolių sodybos tada tapo kultūrinio, politinio gyvenimo centrais. Nuo XX a. pradžios prasidėjo dvarų nykimo periodas. Iš… Skaityti toliau »

Dvikalbė (lietuvių ir vokiečių kalbomis) knyga „Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai / Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen” + 4 įdėtiniai originalaus dydžio (M 1:1) dvaro valdų 1786–1823 m. spalvoti planai, su santrauka anglų kalba, priedais.   Knygą „Joniškio krašto dvarai. Güter in der Gegend… Skaityti toliau »

Lietuvos dvarai ir pilys – reikšmingi mūsų istorijos liudininkai, per savo gyvavimo laikotarpį būdavę didžiųjų kunigaikščių ir didikų rezidencijomis, kultūros ir švietimo centrais, saugodavę ne tik turtingas bibliotekas, archyvus, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijas, bet ir didikų, bajorų šeimų istorijas, jų gyvenimo būdą.   Knygoje „Lietuvos dvarai ir pilys“ skaitytojai supažindinami su atgimstančiais, sutvarkytais ir… Skaityti toliau »

Istorinė knyga apie Vokės Tiškevičių giminę.   Leidinyje aprašomas grafų šeimos gyvenimas, supažindinama su giminės istorija, dvarvietės pastatais, vaizdžiai ir įtaigiai pasakojamas dvaro gyvenimas.

Monografijoje „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais” tiriamas po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusios Lietuvos valstybės posūkis į socialinę pažangą, aiškinama, kaip valstybingumas padėjo įveikti užsikonservavusias socialines negandas ir timptelėjo mūsų šalį modernėjimo linkme.   Pirmiausia aptariama visuomenės socialinė struktūra pirmosios modernios nepriklausomybės laikotarpiu. Toliau dėmesys telkiamas į socialines permainas, dvarininkų sluoksnio silpnėjimą, analizuojama žemės reforma… Skaityti toliau »