Temos Archyvai: Istorinė

Povilas Pečiulaitis — Šitą paimkite gyvą: Atsiminimai

Šiuos prisiminimus skiriu žuvusių partizanų artimiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms, slėpusiems, maitinusiems, slaugiusiems ir visokeriopai rėmusiems partizanus. Tegul ateities kartos žino, kokia kaina reikia mokėti už prarastą laisvę. Likimas man skyrė pergyventi visą Antrojo pasaulinio karo okupaciją, patirti jos žiaurumus nuo 1944 metų, kol 1989-aisiais buvau nublokštas į Vakarų pasaulį. Perėjau nuo pradžios iki pabaigos… Skaityti toliau »

Jonas Petruitis — Kaip jie mus sušaudė

Buvusio Lietuvos kariuomenės pulkininko Jono Petruičio atsiminimų knygos, išleistos 1942 m., fotografuotinis leidimas. Autorius, 1941 m. bolševikų areštuotas, kalintas ir karui prasidėjus išvežtas į Minską, prie Červenės enkavedistų šaudytas, bet likęs gyvas, knygoje aprašo lietuvių inteligentų, karininkų, dvasininkų, politikos veikėjų likimus. Ne visos Červenės tragedijos paslaptys dar žinomos. Knygos pabaigoje pateikiamos žinios apie žuvusiuosius ir… Skaityti toliau »

Adolfas Damušis — Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais.

1939-45 metų Antrasis pasaulinis karas ir pokaris žmonijai kainavo 35 milijonus gyvybių. Tai yra pasibaisėtinas skaičius. Bet jis pasidaro mums dar baisesnis ir skaudesnis, kai dabar vis daugiau aiškėja, kad dviejų sovietinių okupacijų metais KGB „genocidu buvo sunaikinta apie pusė milijono, tai yra 473,175 Lietuvos gyventojų. Tas sudaro apie septyniasdešimtąją dalį visų pasaulyje karo metu… Skaityti toliau »

Jonas Aistis — Laisvės kovų dainos

Žūtbūtinių kovų atvangomis, kraupiuose mirties šešėliuose gimė šios neviltingų Lietuvos laisvės kovų dainos. Gūdžioj prieblandoj, mirtinų pavojų grėsmėj jas kūrė, rašė, perrašinėjo ir net spausdino kovūnai, kurių vardų jau niekas nebesužinos. Pirmasis šių dainų rinkinys buvo išleistas kažkur Dzūkijos giriose, prieš penkioliką metų. Keletas metų truko, ligi tas leidinys ir žiupsnelis mažesnių rinkinėlių, perrašytų mašinėle… Skaityti toliau »

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė — Laisvės deklaracija ir jos signatarai

1949 m. vasario 2-22 d. Šiaurės Lietuvoje, Radviliškio rajone, vyko visos Lietuvos vyriausiųjų partizanų vadų suvažiavimas. Daug žymių įvykių, svarbių datų yra musų tautos ir valstybės istorijoje. Tarp jų -ir 1949-jų metų Vasario 16-oji, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos Deklaracijos pasirašymo diena. Ši Deklaracija visuomet turėtų priminti mūsų tautos pasiryžimą siekti Laisvės, troškimą kurti… Skaityti toliau »

Juozas Daulius — Laisvamanybė Lietuvoje

Su laisvamanybe šiandien mes turime skaitytis, kaip su faktu. Ji pas mus reiškiasi, rodo didelį aktyvumą ypač liaudyje; ji siekia to, ką yra pasiekusi savo laiku laisvamanybe Prancūzijoj ir kituose kraštuose. Neįsigilinus arčiau į jos skelbėjų veiklą, atrodo, kad visos jų pastangos yra tik tuščias bandymas išrauti iš mūsų tautos sąmonės krikščioniškosios dorovės ir religijos… Skaityti toliau »

Antanas Šimėnas — Kovoje dėl Lietuvos laisvės

Aš, Antanas Šimėnas, gimiau 1931 m. vasario 10 d. Panevėžio aps. Subačiaus vls. Eršketynės k., „biedniokų” šeimoje. Krikštytas Subačiaus parapijos bažnyčioje. Nuo jaunų dienų tarnavau pas ūkininkus. Daugiausia pas ūkininką Kazį Kadžių Subačiaus vls. Pelysiu k. Kadžiaus šeima buvo labai religinga, apsišvietusi, beveik visi muzikalūs, turėjo didelę biblioteką. Augau tautiškoje, Tėvynės ir Dievo meilės aplinkoje.… Skaityti toliau »

Gintaras Lučinskas — Žuvę už Lietuvą

Šaulio, kraštotyrininko Gintaro Lučinsko knyga „Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918–1923 metais“ apie tuos Dainavos krašto patriotus, kurie savo kilniais darbais ir aukodami gyvybę prisidėjo prie to, kad būtų ginama ir įtvirtinama Lietuvos valstybė. Knygoje atskleidžiami reikšmingi Dainavos krašto 1918–1923 m. ir vėlesni įvykiai, didelis šio krašto žmonių noras tarnauti Tėvynei. G. Lučinskas… Skaityti toliau »

Kęstutis Remeika — Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė

Leidinys apima tą tragišką sovietų okupacijos laikotarpį, kai Šiaurės rytų Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietovių, jauni vyrai ir moterys stojo į partizanų eiles, kad kovotų dėl tautos, valstybės laisvės ir nepriklausomybės. Jie tikėjo, jog jų atsidavimas ir kova su gausiomis žiauraus okupanto pajėgomis atkreips laisvojo pasaulio dėmesį ir Lietuva sulauks jo pagalbos. Gaila,… Skaityti toliau »

Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Daugel krito sūnų… Partizanų gretose

Šią dalį prisiminimų iš kovos dėl laisvės laikotarpio skiriu savo mažytei dukrelei Auksutei, kurios irgi ieško okupantas, kuri šiandien alksta, vargsta, žiaurios budelio rankos atplėšta nuo tėvelio ir mamytės. Mano troškimas yra matyti, arba, jeigu jau būtų lemta savo gyvybę paaukoti kovoje dėl Lietuvos laisvės, tikėtis, kad ateityje, kai Lietuva gyvens nepriklausomą gyvenimą, Auksutė neliks… Skaityti toliau »

Janina Šyvokienė — Gyvenimą paaukojęs Tėvynei: Antano Kraujelio sesers ir artimųjų prisiminimai

Leidinyje rašoma apie partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) gyvenimą ir veiklą. Be to, knygoje atskleistas gausios Kraujelių šeimos likimas sovietinio genocido ir pasipriešinimo jam sąlygomis, įtraukti partizano artimųjų bei bendraamžių prisiminimai bei pateikta bibliografinė rodyklė apie paskutinį Aukštaitijos kovotoją, kuris iki gyvenimo pabaigos nepalūžo, nepasidavė, nepakluso raginimams legalizuotis. Pristatomos įdomesnių dokumentų iš Antano Kraujelio-Siaubūno ir jo… Skaityti toliau »

Elena Markuckytė — Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija

Algimanto apygarda – žymiausia, bet trumpiausiai Aukštaitijoje gyvavusi (1947-1950 m.) Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities partizanų apygarda. Jos kovotojai pasižymėjo ypač aktyvia partizanine veikla. Išliekamąją istorinę vertę turinčiame albume skaitytojai supažindinami su apygardos struktūra ir žymesnių vadų biografijomis. Atskirus apygardos partizanų kovos ir jų atminimo įamžinimo epizodus iliustruoja privačių asmenų ir muziejų archyvuose išlikusios nuotraukos… Skaityti toliau »

Pressfield Steven – Ugnies vartai

„Ugnies vartai“ pasakoja apie legendomis apipintą Termopilų mūšį,kai trys šimtai spartiečių ir negausios jų sąjungininkų pajėgos kovėsi su šimtatūkstantine persų armija. Spartiečiai amžiams paliko pėdsaką istorijoje šiuo didingiausiu kariniu žygdarbiu – jie nesitraukė, kol uolos nepatvino krauju, kol liko tik vienas sunkiai sužeistas ginklanešys, iš kurio lūpų pasaulis ir išgirdo šią istoriją.

Waltari Mika – Karalystės paslaptis

Garsiausio suomių rašytojo Mikos Waltari (1908–1979) romanas „Karalystės paslaptis“ perkelia skaitytoją į krikščionybės aušros laikus. Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir keturiasdešimt po jo ėjusių dienų, pamatiniai Naujajame Testamente aprašyti įvykiai, tuo metu Jėzaus tarti žodžiai, mokiniai ir sekėjai, Marija Magdalietė ir Jėzaus motina – viskas regima romėno Marko akimis. Markas rašo laiškus į Romą savo klastingai… Skaityti toliau »