Temos Archyvai: Istorinė

Juozas Brazaitis – Vienų vieni

Šis neabejotinai iškilus, bet šiandien daugelio primirštas antisovietinės ir antinacinės rezistencijos ideologas, politikas ir visuomenės veikėjas visu savo gyvenimu demonstravo nenorą būti dėmesio centre. Jis nesitapatino su jokiomis ideologijomis ar politinėmis srovėmis, sunkiausiais mūsų valstybei laikais tyliai, bet nuosekliai gynė požiūrį, kuriam, regis, nebuvo pribrendę nei autokratai, nei liberalai, nei daugelis artimiausių jo pažiūroms katalikiškos… Skaityti toliau »

Juozas Brazaitis — Vienų vieni

Šis neabejotinai iškilus, bet šiandien daugelio primirštas antisovietinės ir antinacinės rezistencijos ideologas, politikas ir visuomenės veikėjas visu savo gyvenimu demonstravo nenorą būti dėmesio centre. Jis nesitapatino su jokiomis ideologijomis ar politinėmis srovėmis, sunkiausiais mūsų valstybei laikais tyliai, bet nuosekliai gynė požiūrį, kuriam, regis, nebuvo pribrendę nei autokratai, nei liberalai, nei daugelis artimiausių jo pažiūroms katalikiškos… Skaityti toliau »

Adolfas Šapoka – Lietuvos istorija

Jo redaguotos „Lietuvos istorijos“ pirmasis leidimas 1936 m. išėjo 17 500 egzempliorių tiražu. Tai buvo rekordinis Lietuvoje leistos knygos tiražas – tiek buvo spausdinama tik maldaknygių. Leidinys išliko svarbiu veikalu keletui dešimčių metų į priekį studijuojantiems Lietuvos istoriją. Išeivijoje „Lietuvos istorija“ išleista pakartotinai tris kartus. Lietuvoje per visą sovietinės okupacijos laikotarpį ši knyga buvo žinoma… Skaityti toliau »

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė — Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Antrasis pasaulinis karas Lietuvai prasidėjo 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, kai fašistinė Vokietija pasirašė sutartį su Sovietų Sąjunga. 1945 metų gegužės 8-ąją pasaulis šventė Vokietijos kapituliaciją, bet mums karas nesibaigė, nes kaip tik tuomet Lietuvoje prasidėjo nacionalinis karas. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, didžioji lietuvių tautos dalis pati nusprendė priešintis okupacijai ir siekti atstatyti… Skaityti toliau »

Birutė Burauskaitė — Rainių tragedija

Kn. taip pat: Politinių kalinių žudynės Lietuvoje 1941 m. birželio 22-26 d. / Arvydas Anušauskas, p. 5-111940-1941 m. sovietinio teroro, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui aukomis tapo apie 31 tūkst, žmonių, iš jų beveik 20 tūkst. (12 560 lietuvių, 2202 žydai, 2003 lenkai ir t.t.) išvežta į GULAG’o lagerius ir tremtį. Tremtyje ir lageriuose mirė… Skaityti toliau »

Aurelija Malinauskaitė — Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje

Tai antroji knyga apie partizaninį judėjimą Šiaulių krašte 1944—1953 m. Ji pasakoja apie Prisikėlimo apygardos kūrimąsi, joje veikusias rinktines, leistą bei platintą spaudą, paskutinius apygardos gyvavimo metus. Prisikėlimo apygarda veikė ne tik Šiaulių krašte, bet ir Kėdainių apylinkėse bei Kauno krašto šiaurinėje dalyje. Ji buvo reikšminga vyriausiosios vadovybės veiklai, svarbi partizanų ryšių sistemos dalis, taip… Skaityti toliau »

Vytautas Steponaitis — Laisvės kovų aukos pietų Žemaitijoje

Pietų Žemaitijoje (tuo metu – Raseinių, Tauragės ir dalinai aplinkinėse apskrityse) žuvusių Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) karių ir Kęstučio apygardos partizanų sąrašas sudarytas remiantis buvusių rezistencijos kovų dalyvių liudijimais. Kai kuriu žinių gauta iš spausdintų šaltinių ir iš archyvų. Daug partizanų, žmonių vadinamų „miškiniais”, „žaliukais”, „miško broliais”, pavardžių nėra žinoma, nes savo aukų saugumiečiai (bent… Skaityti toliau »

Elena Juciūtė — Pėdos mirties zonoje

Ne kiekvienas gali būti rašytoju, bet liudininku gali būti kiekvienas, kuris matė, girdėjo, pergyveno tai, ką nori paliudyti. Tos minties vedama, ėmiausi rašyti atsiminimus iš savo pragyventų ilgų metų sovietinėje vergijoje. Patekus į laisvąjį pasaulį , jaučiu ir pareigą kalbėti už pavergtą lietuvių tautos dalį, taip pat ir už kitus, kenčiančius sovietinę priespaudą. Tebūnie šios… Skaityti toliau »

Nijolė Gaškaitė — Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai

Serija: „Švietimas Lietuvos ateičiai #1“. Pokario partizanų kovos – vienas tragiškiausių ir herojiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Lietuva ne tik neteko nepriklausomybės, bet ir pakliuvo į itin atšiaurios totalistinės diktatūros reples. 1944-1953 metais keli šimtai tūkstančių žmonių buvo suimti ar ištremti iš Lietuvos, keliasdešimt tūkstančių žuvo kovodami, visuomenei prievarta buvo brukama neapykanta grindžiama svetima ideologija, niekinamos… Skaityti toliau »

Kęstutis K. Girnius — Partizanų kovos Lietuvoje

Išeivijos filosofo ir istoriko K. K. Girniaus studijoje prisiliečiama prie dar vieno falsifikuoto ir siekto nugramzdinti užmarštin mūsų istorijos klodo. Rašydamas šią knygą, autorius naudojosi prieinamais partizanų archyvais ir tarybiniais skelbtais šaltiniais. Kritiškai juos analizuodamas, jis sukūrė išsamų pokario pasipriešinimo okupacijai vaizdą.

Justinas Lelešius-Grafas — Partizanų kapeliono dienoraštis

Tauro apygardos kapelionas, štabo narys kunigas Justinas Lelešius-Grafas (1917—1947) nuosekliai pasakoja apie apygardos štabo ir atskirų jo padalinių veiklą, fiksuoja žūtis, apmąsto gyvenimo ir kovos prasmę. Dienoraštis prasideda nuo 1946 m. balandžio 19 d. ir baigiasi 1947 m. rugpjūčio mėn. Tai reikšmingas istorijos šaltinis bei įdomus rezistencinės literatūrinės minties paminklas, atskleidžiantis laisvės kovotojo mąstyseną, paties… Skaityti toliau »

Juozas Daumantas — Laiškai mylimosioms

Šioje knygoje spausdinami atrinkti Juozo Lukšos— Daumanto (gimusio 1921.VIII.10 ir žuvusio 1951.IX.4) laiškai Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei. Laiškų adresatės, redaktoriaus ir leidėjų bendru sutarimu buvo atsisakyta kai kurių perdėm asmeniško pobūdžio laiškų, taipogi dalis jų nežymiai sutrumpinta. Trumpinimo vietos pažymėtos atitinkamais kupiūrų ženklais. Šiek tiek taisyta sintaksė, skyryba, bet, nenorint iškraipyti Juozo Lukšos epistolinio stiliaus, palikta daugelis… Skaityti toliau »

Nijolė Gaškaitė — Partizanai apie pasaulį, politiką ir save

Ne kiekviena priespaudą patyrusi tauta gali pasigirti tokia gausia pogrindžio spauda, kokia buvo leidžiama okupacijų metais Lietuvoje. Nors ir vėlai prabudusi lietuvių tautinė savimonė, be žodinės kūrybos – folkloro, turėjo dar vieną patikimą ir veiksmingą raiškos būdą – laisvąją pogrindžio spaudą. Galbūt kaip tik carinio spaudos draudimo sunkmetis lėmė tai, kad ir žiauriausioms XX amžiaus… Skaityti toliau »

Igoris Buničius — Partijos auksas

Šiandien mes, numetę absurdiškų ideologinių teorijų ir užkeikimų kiautą, galbūt pirmą kartą pamėginsime paprasta ir suprantama kalba paaiškinti, kas įvyko Rusijoje 1917 metų spalį.Ir tuomet kur kas geriau suprasime tai, kas įvyko po trijų ketvirčių amžiaus 1991-jų rugpjūtį. Bolševikai išnyko taip pat netikėtai, kaip ir atsirado, ištirpo tose pasaulinėse struktūrose, kurios kadaise atsviedė juos į… Skaityti toliau »

Jonas Petruitis — Kaip jie mus sušaudė

Buvusio Lietuvos kariuomenės pulkininko Jono Petruičio atsiminimų knygos, išleistos 1942 m., fotografuotinis leidimas. Autorius, 1941 m. bolševikų areštuotas, kalintas ir karui prasidėjus išvežtas į Minską, prie Červenės enkavedistų šaudytas, bet likęs gyvas, knygoje aprašo lietuvių inteligentų, karininkų, dvasininkų, politikos veikėjų likimus. Ne visos Červenės tragedijos paslaptys dar žinomos. Knygos pabaigoje pateikiamos žinios apie žuvusiuosius ir… Skaityti toliau »

Povilas Pečiulaitis — Šitą paimkite gyvą: Atsiminimai

Šiuos prisiminimus skiriu žuvusių partizanų artimiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms, slėpusiems, maitinusiems, slaugiusiems ir visokeriopai rėmusiems partizanus. Tegul ateities kartos žino, kokia kaina reikia mokėti už prarastą laisvę. Likimas man skyrė pergyventi visą Antrojo pasaulinio karo okupaciją, patirti jos žiaurumus nuo 1944 metų, kol 1989-aisiais buvau nublokštas į Vakarų pasaulį. Perėjau nuo pradžios iki pabaigos… Skaityti toliau »

Adolfas Damušis — Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais.

1939-45 metų Antrasis pasaulinis karas ir pokaris žmonijai kainavo 35 milijonus gyvybių. Tai yra pasibaisėtinas skaičius. Bet jis pasidaro mums dar baisesnis ir skaudesnis, kai dabar vis daugiau aiškėja, kad dviejų sovietinių okupacijų metais KGB „genocidu buvo sunaikinta apie pusė milijono, tai yra 473,175 Lietuvos gyventojų. Tas sudaro apie septyniasdešimtąją dalį visų pasaulyje karo metu… Skaityti toliau »

Jonas Aistis — Laisvės kovų dainos

Žūtbūtinių kovų atvangomis, kraupiuose mirties šešėliuose gimė šios neviltingų Lietuvos laisvės kovų dainos. Gūdžioj prieblandoj, mirtinų pavojų grėsmėj jas kūrė, rašė, perrašinėjo ir net spausdino kovūnai, kurių vardų jau niekas nebesužinos. Pirmasis šių dainų rinkinys buvo išleistas kažkur Dzūkijos giriose, prieš penkioliką metų. Keletas metų truko, ligi tas leidinys ir žiupsnelis mažesnių rinkinėlių, perrašytų mašinėle… Skaityti toliau »