Autorius knygoje pasakoja apie ispanų konkistadorus, kurie Kolumbo atrastu keliu su kardu ir kryžiumi XVI a. užplūdo Antilų salas, Centrinę Ameriką, Meksiką, negailėdami išnaikino indėnus, sugriovė actekų, majų ir kitų genčių civilizaciją ir kultūrą. Knygoje remiamasi anų laikų kronikomis, dokumentais, istorikų veikalais, apibendrinami vėlesnių tyrinėjimų duomenys.
Serija: „Meridianai #1“. Meksikos Čiapaso miškuose buvo rasta apgriuvusi šventykla su nuostabiomis freskomis viduje. Tai paslaptingos senovės majų tautos „Išpaišytų sienų“ miesto šventykla. Knygoje skaitytojas ras žinių apie tolimą šios tautos praeitį, susipažins su vienos iš didžiausių mūsų civilizacijos paslaptimis. Kas ši nuostabi tauta statytoja? Iš kur ji atkeliavo? Kokių ši tauta turėjo… Skaityti toliau »
Serija: „Horizontai #110“. Jaunas prancūzų studentas M.Peselis, nuvykęs atostogų į Meksiką, susidomi kadaise Jukatano pusiasalyje klestėjusia majų civilizacija. Pėsčias jis nueina penkis šimtus mylių beveik negyvenama pavojinga Karibų jūros pakrante ir džiunglėse atranda keturiolika senovės majų miestų griuvėsių, kurių nebuvo matęs joks baltasis. Meksika. Negyvenamas Kintana Roo krantas – tikras lobis archeologams. Puikiai išsilaikiusi švenotvė… Skaityti toliau »
Karas visuomet ateina netikėtai. Jis sukrečia, supurto. Jis žudo ir luošina. Kartu sutelkia ir skatina tikėjimą šviesesniu rytojumi. Karas keičia kovojančius žmones, tautas, retkarčiais – visą pasaulį. Šis karo „anatomo“ dienoraštis skirtas tiems, kurie ieško ginkluotės, karo taktikos aprašymų ir strateginės analizės užuomazgų. Aštri autoriaus plunksna perteikia ir stingdantį nerimo jausmą, ir bundančią viltį,… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #7“. Veliuonos apylinkėse, dešiniajame Nemuno krante, jau akmens amžiuje gyveno žmonės. Jie kūrėsi ir Veliuonos piliakalnio papėdėje. 1291 m. Veliuonos (Junigedos) pilis paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje. XIII–XV a. pirmajame ketvirtyje čia vyko svarbios Lietuvai gynybinės kovos, turėjusios įtakos valstybės likimui. Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. 1412… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #44“. Įžanginė „Sendvario“ monografijos knyga
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvare apsistoja Sofija Alšėniškė, visų vadinama Sonka, Vytauto žmonos Julijonos giminaitė. Nenuleisdamas akių nuo įspūdingo grožio merginos Vytautas sukuria naudingą planą: nusprendžia Sofiją ištekinti už jau senyvo Lietuvos–Lenkijos karaliaus Jogailos, kuris trokšta turėti įpėdinį. Trys ankstesnės žmonos Jogailai sūnaus nepadovanojo. Santuokai įvykus ir Sofijai tapus ketvirtąja Jogailos žmona, Vytautas ketina paversti… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #40“. Viešvilė – tai pirmoji buvusios Mažosios Lietuvos, vėliau – Klaipėdos krašto, ir jau 40-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009– 2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Reformacijos 500 metų (1517–2017) ir Viešvilės 500 metų (1526–2026) jubiliejams, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #32“. Kupiškis: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai – 32-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui (2015), Kupiškio 535-osioms metinėms (2015). Monografijoje publikuojamame 41-ame moksliniame straipsnyje aprašomas Kupiškio geologinis pamatas, augmenija, ichtiologiniai… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #17“. Gruzdžių monografijos antroji dalis, užbaigianti 2009 m. pradėtą leisti 17-osios Lietuvos valsčių serijos monografijos dvitomį, kaip ir 1 000 puslapių pirmoji, aprašanti krašto istoriją, skiriama Gruzdžių (seniau Zamūšės) 375-osioms metinėms (2011), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (2018), kitoms svarbioms šalies sukaktims. Knygoje 67 autoriai – žinomi Lietuvos mokslininkai, kraštotyrininkai, rašytojai, kiti… Skaityti toliau »
Žinomas Lietuvos intelektualas, filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius Bronislovas Genzelis savo atsiminimų ir apmąstymų knygoje „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena” aprėpia bemaž viso sąmoningo gyvenimo laikotarpį – nuo ankstyvosios jaunystės atsiminimuose įsirėžusio brutalaus, kruvino ir neteisingo pokario iki šių dienų. Knygoje „Politikos laisvamanio užrašai:… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #42“. Žarėnai – 42-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990–2020), Žarėnų 775-osioms metinėms (1253–2028). 192–juose monografijos straipsniuose, pasakojimuose, atsiminimuose 95 autoriai aprašo Žarėnų, Medingėnų, Lauko Sodos, Laurynaičių, Keturakių, Smilgių, Vilkaičių, Saušilio, Klaišių, Ariškės, Akmenskinės, Gedikėnų, Girkantiškės, Klibės, Krėpštų ir jų… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #10“. Kvėdarnos apylinkės yra Žemaičių aukštumos pietvakarių dalyje, vakaruose pereinančios į Pajūrio žemumą. Jūros, jos intakų ir kitų upelių išraižytose miškingose žemėse žmonės gyveno jau akmens amžiuje. XIII–XIV a. dabartinės Kvėdarnos apylinkės priklausė Pagraudės valsčiui. Kovų su Kryžiuočių ordinu ir jo talkininkais metu kraštas buvo nuniokotas ir beveik negyvenamas. Tik po 1422… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #1“. Pirmoji šios Rokiškio krašto monografijos dalis skirta gamtai ir istorijai. Joje nagrinėjama krašto gelmių sandara, kraštovaizdžio formavimasis, aprašomi miškai, sodybų želdiniai, laikotarpis nuo kažkada čia gyvenusios sėlių genties iki Lietuvą išlaisvinusio Atgimimo, pateikiama garsaus Nemuno fabriko istorija, daugumos Juodupės valsčiaus kaimų istorijos.
Knygoje „Praėjęs laikas nedingsta“ Kovo 11-osios akto signataro, profesoriaus Bronislovo Kuzmicko politinė autobiografija pateikiama su plačiu politinio ir kultūrinio gyvenimo kontekstu. Nuo karo ir pokario vaikystės išgyvenimų gimtuosiuose namuose einama prie mokyklos, universiteto, doktorantūros metų prisiminimų. Mokslinį darbą derindamas su kultūrine ir visuomenine veikla, įsitraukė į Sąjūdį, pasuko į politiką. Du kartus išrinktas į… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. „Žeimelis“ – 20-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių monografija, skirta 2010-aisiais – knygos išleidimo metais sukankančioms Žeimelio pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose (1500) 510-osioms metinėms, tais pačiais metais minimam Nepriklausomybės atgavimo 20-mečiui, kaip ir kitos Lietuvos valsčių serijos knygos, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų (2003) ir jos… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #14“. LAUKUVA – istorinis Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp senojo Žemaičių plento ir Kauno–Klaipėdos greitkelio. Rašytinė Laukuvos žemės istorija prasideda 1253-aisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Jau XVII a. per Laukuvos miestelio centrinę dalį driekėsi keliai, jungę Laukuvą su istoriniais Žemaitijos miestais ir miesteliais. Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #24“. Antrojoje monografijos dalyje apžvelgiama švietimo raida nuo pirmųjų pradžios mokyklų iki šių dienų, pasakojama apie bibliotekų kūrimąsi ir jų veiklą, saviveiklos kolektyvus, aprašomi amatai, kapinės, kryždirbystė, darbo, kalendoriniai ir šeimos papročiai, papročių teisė, vietos šnektos, pavardės ir vietovardžiai, skelbiama to krašto tautosaka, rašoma apie įžymiausius juodupiečius – vyskupą Antaną Deksnį, architektą… Skaityti toliau »
I tomas Tautos prisikėlimas Šiame žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų rinkinyje, sudarytame naudojantis daugiau kaip 300 įvairių šaltinių, apžvelgiami iškiliausio Lietuvos politiko, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos biografijos bruožai, kūrybinis palikimas, skelbiami įvairiuose leidiniuose publikuoti Prezidento darbai, kalbos. Leidinys „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai” dedikuojamas tautinės Lietuvos kūrėjui… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. Antrojoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Žeimelis“ dalyje plėtojamas pasakojimas apie šio Lietuvos krašto dvasinės kultūros bruožus, spėtus užfiksuoti kalbos, tautosakos bei mitologijos, daugiausia Juozo Šliavo, tekstuose. O pastarieji, pasak žymaus etnologo, religijotyrininko dr. Gintaro Beresnevičiaus, yra „… ir Žeimelio mitologinių reliktų sąvadas, ir epochos dokumentas, ir mitologinių tyrimų tradicijos dalis. Ji… Skaityti toliau »