Temos Archyvai: Istorinė

Serija: „Lietuvos valsčiai #35“. Babtai – 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms ir Babtų miestelio 625-osioms pirmojo rašytinio paminėjimo metinėms. Knyga išleista sutelkus „Versmės“ leidyklos ir Babtų seniūnijos bendruomenės kūrybines galias bei lėšas, taip pat gavus Lietuvos kultūros tarybos dalinį finansavimą. Tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas,… Skaityti toliau »

Dabartinio Rokiškio rajono šiaurinėje dalyje, apie 3 km nuo Latvijos, iki baudžiavos panaikinimo buvo Čedasų dvaro, valdomo grafų Komarų, filialas – palivarkas, vadintas Jovov arba Janovo. Baudžiavos naikinimo metu šis palivarkas buvo išdalintas 1847–1857 m. laikotarpiu ponų iš ūkių išvarytiems baudžiauninkams po 3 dešimtines žemės kiekvienam. Taip vietoj palivarko buvo įkurtas rėžinis kaimas, kurį vietiniai… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #41“. Pilviškiai – 41-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990–2020), Pilviškių 485-osioms metinėms (1536–2021). Įvairių profesijų autoriai (tarp jų 11 mokslo daktarų) aprašo Pilviškių apylinkių augmeniją, Pilviškių miestelio ir parapijos… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #34“. Onuškis – 34-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, dedikuojama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), 500 metų Onuškio paminėjimo istoriniuose šaltiniuose jubiliejui (1505–2005), kitoms Lietuvai svarbioms istorinėms sukaktims.   Monografijoje aprašyta Onuškio (Trakų r.), Grendavės, Dusmenų, Žilinų ir Vytautavos apylinkių gamta, svarbiausi šio krašto istorijos raidos etapai, parapijų, kaimų, giminių istorijos, partizanų kovos… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #16“. Baisogala – 16-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija – pasiekia skaitytoją jubiliejiniais 2009-aisiais – Lietuvos tūkstantmečio, kuriam dedikuojama prieš 15 metų pradėta rengti pati serija, ir Baisogalos 470 metų sukakties minėjimo metais. Monografija skiriama šioms iškilioms sukaktims bei Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui, sukakusiam 2003-aisiais, ir Lietuvos Valstybės… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #8“. Raguva – Vidurio Lietuvos miestelis. Pirmą kartą Raguvos vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas XVI a. pradžioje. Šioje monografijoje pirmąkart bandoma pateikti Raguvos valsčiaus ir miestelio istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Remiantis chronologiniu principu aprašoma istorinė praeitis – archeologija, senųjų dvarų, bažnyčių, švietimo įstaigų, tautinių mažumų istorija, lietuviškos spaudos draudimo, sukilimų,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #22“. „Panemunėlis“ – 22-oji dviejų dalių šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Panemunėlio 240 metų sukakčiai (1772–2012), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), kitoms reikšmingoms šalies sukaktims.   Ją sudaro 87 autorių – mokslininkų ir kraštotyrininkų – parašyti 114 straipsnių, 1684 knygos puslapiai, neišsitekę vienoje knygoje, todėl išleisti dviem tomais.   Pirmoje monografijos… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #39“. Balninkai – 39-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Lietuvos atkūrimo šimtmečiui (1918– 2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990–2020), Balninkų 680 metų sukakčiai (1338–2018).   188-iuose monografijos straipsniuose 72 autoriai – mokslininkai, kraštotyrininkai, kraštiečiai – aprašo Balninkų apylinkių geologiją,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos kariuomenės istorija #1“. Monografijoje, remiantis archyvine medžiaga ir literatūriniais šaltiniais, taikant istorinius tyrimo metodus, analizuojama ir vertinamas tarpukario (1919–1940 m.) Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Tyrime ypatingas dėmesys skiriamas Pirmosios Lietuvos Prezidento karo mokyklai, Karo aviacijos mokyklai, Aspirantų tarnybai, Vytauto Didžiojo karininkų kursams, Aukštiesiems karo technikos karininkų kursams, Vytauto Didžiojo… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos kariuomenės istorija #2“. Monografijoje, remiantis archyvine medžiaga ir literatūriniais šaltiniais, taikant istorinius tyrimo metodus, analizuojama ir vertinamas tarpukario (1919–1940 m.) Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Tyrime ypatingas dėmesys skiriamas Pirmosios Lietuvos Prezidento karo mokyklai, Karo aviacijos mokyklai, Aspirantų tarnybai, Vytauto Didžiojo karininkų kursams, Aukštiesiems karo technikos karininkų kursams, Vytauto Didžiojo… Skaityti toliau »

XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis Knygoje „Viduramžių Vilnius“ apibendrinti naujausių tyrimų rezultatai apie Vilniaus urbanistinę raidą laikotarpiu nuo miesto užuomazgų iki gynybinės sienos pastatymo 1503–1522 metais. Nagrinėta miesto erdvinė struktūra – materialių objektų visuma (topografija, rajonai, keliai ir gatvės, kultūrinis sluoksnis, statiniai ir kita) bei organizacija (funkciniai, komunikaciniai, erdviniai, socialiniai ryšiai). Analizuoti… Skaityti toliau »

570 dvarų aprašymų   Dvarai – nykstanti Lietuvos kultūros paveldo vertybė. Jų istorija siekia labai senus laikus. Dvarai pradėjo kurtis XV a., po Žalgirio mūšio, kai aptilo Lietuvos žemes niokojantys kryžiuočių antpuoliai. Dvarų klestėjimo laikotarpis XVI-XIX a. Dvarininkų šviesuolių sodybos tada tapo kultūrinio, politinio gyvenimo centrais. Nuo XX a. pradžios prasidėjo dvarų nykimo periodas. Iš… Skaityti toliau »

Dvikalbė (lietuvių ir vokiečių kalbomis) knyga „Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai / Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen” + 4 įdėtiniai originalaus dydžio (M 1:1) dvaro valdų 1786–1823 m. spalvoti planai, su santrauka anglų kalba, priedais.   Knygą „Joniškio krašto dvarai. Güter in der Gegend… Skaityti toliau »

Lietuvos dvarai ir pilys – reikšmingi mūsų istorijos liudininkai, per savo gyvavimo laikotarpį būdavę didžiųjų kunigaikščių ir didikų rezidencijomis, kultūros ir švietimo centrais, saugodavę ne tik turtingas bibliotekas, archyvus, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijas, bet ir didikų, bajorų šeimų istorijas, jų gyvenimo būdą.   Knygoje „Lietuvos dvarai ir pilys“ skaitytojai supažindinami su atgimstančiais, sutvarkytais ir… Skaityti toliau »

Istorinė knyga apie Vokės Tiškevičių giminę.   Leidinyje aprašomas grafų šeimos gyvenimas, supažindinama su giminės istorija, dvarvietės pastatais, vaizdžiai ir įtaigiai pasakojamas dvaro gyvenimas.

Monografijoje „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais” tiriamas po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusios Lietuvos valstybės posūkis į socialinę pažangą, aiškinama, kaip valstybingumas padėjo įveikti užsikonservavusias socialines negandas ir timptelėjo mūsų šalį modernėjimo linkme.   Pirmiausia aptariama visuomenės socialinė struktūra pirmosios modernios nepriklausomybės laikotarpiu. Toliau dėmesys telkiamas į socialines permainas, dvarininkų sluoksnio silpnėjimą, analizuojama žemės reforma… Skaityti toliau »

Knygoje „Vaitkuškis”: grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837-1905) ir XIX a. mėgėjų fotografija” pristatomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomo grafo S. K. Kosakovskio fotografijų archyvo fragmentas. Publikuojamos nuotraukos padarytos 1894-1905 m., dauguma – Vaitkuškyje. Jose užfiksuotas dvaras, apylinkės ir vietos gyventojai: grafo šeima, tarnai, Vilkmergės apskrities dvarininkai, katalikų dvasininkai, carinės administracijos pareigūnai, lietuvių valstiečiai,… Skaityti toliau »

Knyga yra 2012 m. išėjusio Pasižvalgymo po senojo Vilniaus mūrus tęsinys. Minėtoje knygoje apžvelgėme Vilniaus miesto branduolį (miesto sienos ribose), bažnyčių ir vienuolynų ansamblius Subačiaus priemiestyje, aplankėme artilerijos bastėją ir Rasų kapines. Kelionę pratęsėme XIX a. antrojoje pusėje pradėtu užstatyti Gedimino prospektu, kuriuo nuėjome iki Lukiškių aikštės. Miesto vystymęsi labai svarbūs Antakalnio, Kalvarijų, Rūdninkų ir… Skaityti toliau »