Temos Archyvai: Istorinė

Kolektyvinėje monografijoje Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė, Saulius Rumbutis, Toma Zarankaitė-Margienė „Vilniaus pilių fauna nuo kepsnio iki draugo“, analizuojant pirminių šaltinių duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžioklės reikšmę, medžiojamą fauną bei jos kelią iki pilies… Skaityti toliau »

Mokomoji knyga skirta Antikos civilizacijų – senoves Graikijos ir senovės Romos – istorijai. Leidinyje nagrinėjama politinė, socialinė-ekonominė ir kultūrinė civilizacijų raida. Istorinė medžiaga pateikta glaustai, išryškinami esminiai įvykiai, asmenybės ir tendencijos.   Knyga bus naudinga ne tik studijuojantiems humanitarinius mokslus, bet ir visiems, besidomintiems istorija.

Paslaptingas ankstyvosios krikščionybės ir vėlyvosios antikos pasaulis. Epocha, kai stebuklai yra kasdienybės dalis, kai imperatoriai ir valstiečiai patiria regėjimus, kai moterys ryžtasi baisioms kančioms, bet neišsižada tikėjimo, o pagonys intelektualai žavisi senovinėmis misterijomis ir magija.

Serija: „Meridianai #1“. Meksikos Čiapaso miškuose buvo rasta apgriuvusi šventykla su nuostabiomis freskomis viduje. Tai paslaptingos senovės majų tautos „Išpaišytų sienų“ miesto šventykla.   Knygoje skaitytojas ras žinių apie tolimą šios tautos praeitį, susipažins su vienos iš didžiausių mūsų civilizacijos paslaptimis.   Kas ši nuostabi tauta statytoja? Iš kur ji atkeliavo? Kokių ši tauta turėjo… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #7“. Veliuonos apylinkėse, dešiniajame Nemuno krante, jau akmens amžiuje gyveno žmonės. Jie kūrėsi ir Veliuonos piliakalnio papėdėje. 1291 m. Veliuonos (Junigedos) pilis paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje. XIII–XV a. pirmajame ketvirtyje čia vyko svarbios Lietuvai gynybinės kovos, turėjusios įtakos valstybės likimui. Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. 1412… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #44“. Įžanginė „Sendvario“ monografijos knyga

Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. „Žeimelis“ – 20-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių monografija, skirta 2010-aisiais – knygos išleidimo metais sukankančioms Žeimelio pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose (1500) 510-osioms metinėms, tais pačiais metais minimam Nepriklausomybės atgavimo 20-mečiui, kaip ir kitos Lietuvos valsčių serijos knygos, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų (2003) ir jos… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #14“. LAUKUVA – istorinis Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp senojo Žemaičių plento ir Kauno–Klaipėdos greitkelio. Rašytinė Laukuvos žemės istorija prasideda 1253-aisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Jau XVII a. per Laukuvos miestelio centrinę dalį driekėsi keliai, jungę Laukuvą su istoriniais Žemaitijos miestais ir miesteliais.   Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #24“. Antrojoje monografijos dalyje apžvelgiama švietimo raida nuo pirmųjų pradžios mokyklų iki šių dienų, pasakojama apie bibliotekų kūrimąsi ir jų veiklą, saviveiklos kolektyvus, aprašomi amatai, kapinės, kryždirbystė, darbo, kalendoriniai ir šeimos papročiai, papročių teisė, vietos šnektos, pavardės ir vietovardžiai, skelbiama to krašto tautosaka, rašoma apie įžymiausius juodupiečius – vyskupą Antaną Deksnį, architektą… Skaityti toliau »

I tomas Tautos prisikėlimas Šiame žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų rinkinyje, sudarytame naudojantis daugiau kaip 300 įvairių šaltinių, apžvelgiami iškiliausio Lietuvos politiko, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos biografijos bruožai, kūrybinis palikimas, skelbiami įvairiuose leidiniuose publikuoti Prezidento darbai, kalbos.   Leidinys „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai” dedikuojamas tautinės Lietuvos kūrėjui… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. Antrojoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Žeimelis“ dalyje plėtojamas pasakojimas apie šio Lietuvos krašto dvasinės kultūros bruožus, spėtus užfiksuoti kalbos, tautosakos bei mitologijos, daugiausia Juozo Šliavo, tekstuose. O pastarieji, pasak žymaus etnologo, religijotyrininko dr. Gintaro Beresnevičiaus, yra „… ir Žeimelio mitologinių reliktų sąvadas, ir epochos dokumentas, ir mitologinių tyrimų tradicijos dalis. Ji… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #14“. Rašytinė LAUKUVOS istorija prasideda 1253-iaisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio piliakalniai bei mitologinis Padievyčio kompleksas liudija šio krašto kovą dėl savo laisvės, kalbos, būdo.   Antrojoje monografijos „Laukuva“ dalyje (pirmoji dalis išleista 2005 m.) yra Etninės kultūros, Kalbos, Tautosakos, Įžymių žmonių skyriai ir… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #31“. 138-iuose monografijos straipsniuose, straipsneliuose, atsiminimuose 106 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 18 mokslo daktarų) aprašo Kamajų apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, augmeniją, pirmuosius žmonių gyvenimo pėdsakus poledynmečiu, sėlių genties kultūrą, dvarų ir kaimų istorijas, Kamajų žydų bendruomenę, Kamajų Respubliką 1905 metais, sovietų okupantų represijas ir atkaklų kamajiškių priešinimąsi okupacijai, kolūkius,… Skaityti toliau »

Leidinio nuotraukos supažindina su senaisiais namų apyvokos daiktais, trumpas aprašas pateikia duomenis apie jų paskirtį, konstrukciją, dydį, o iliustraciniai sakiniai rodo žemaičių tarmės gyvybingumą – unikalias žodžių formas ir savitas fonetikos ypatybes.

Serija: „Lietuvos valsčiai #4“. Žiobiškis – bažnytkaimis Lietuvos šiaurėje, Rokiškio rajone. Pirmieji Žiobiškio apylinkių kaimai Sėlos dykroje kūrėsi 16 a. Žiobiškio parapija įsteigta 1803 m. Monografijoje apžvelgiama kažkada miškingos ir pelkėtos teritorijos apgyvendinimas, čia įsikūrusių žmonių ūkinė ir kultūrinė veikla, mokyklų steigimas ir šveitimo vystymasis, sovietinė okupacija ir pasipriešinimas jai, tradicinė medžiaginė ir dvasinė kultūra.… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #6“. Lygumų ir Stačiūnų apylinkės – plačiųjų Šiaurės Lietuvos lygumų kraštas. Mūšos ir Kruojos upių bei jų intakų išraižytose miškingose bei derlingose žemėse pirmieji gyventojai pasirodė dar akmens amžiuje, vėliau likimo išbandymus čia patyrė kovingieji žiemgaliai. Lygumų dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a., o Stačiūnai – nuo XVII a. antrosios pusės.… Skaityti toliau »