Temos Archyvai: Istorinė

Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. „Žeimelis“ – 20-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių monografija, skirta 2010-aisiais – knygos išleidimo metais sukankančioms Žeimelio pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose (1500) 510-osioms metinėms, tais pačiais metais minimam Nepriklausomybės atgavimo 20-mečiui, kaip ir kitos Lietuvos valsčių serijos knygos, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų (2003) ir jos… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #14“. LAUKUVA – istorinis Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp senojo Žemaičių plento ir Kauno–Klaipėdos greitkelio. Rašytinė Laukuvos žemės istorija prasideda 1253-aisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Jau XVII a. per Laukuvos miestelio centrinę dalį driekėsi keliai, jungę Laukuvą su istoriniais Žemaitijos miestais ir miesteliais.   Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #24“. Antrojoje monografijos dalyje apžvelgiama švietimo raida nuo pirmųjų pradžios mokyklų iki šių dienų, pasakojama apie bibliotekų kūrimąsi ir jų veiklą, saviveiklos kolektyvus, aprašomi amatai, kapinės, kryždirbystė, darbo, kalendoriniai ir šeimos papročiai, papročių teisė, vietos šnektos, pavardės ir vietovardžiai, skelbiama to krašto tautosaka, rašoma apie įžymiausius juodupiečius – vyskupą Antaną Deksnį, architektą… Skaityti toliau »

I tomas Tautos prisikėlimas Šiame žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų rinkinyje, sudarytame naudojantis daugiau kaip 300 įvairių šaltinių, apžvelgiami iškiliausio Lietuvos politiko, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos biografijos bruožai, kūrybinis palikimas, skelbiami įvairiuose leidiniuose publikuoti Prezidento darbai, kalbos.   Leidinys „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai” dedikuojamas tautinės Lietuvos kūrėjui… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. Antrojoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Žeimelis“ dalyje plėtojamas pasakojimas apie šio Lietuvos krašto dvasinės kultūros bruožus, spėtus užfiksuoti kalbos, tautosakos bei mitologijos, daugiausia Juozo Šliavo, tekstuose. O pastarieji, pasak žymaus etnologo, religijotyrininko dr. Gintaro Beresnevičiaus, yra „… ir Žeimelio mitologinių reliktų sąvadas, ir epochos dokumentas, ir mitologinių tyrimų tradicijos dalis. Ji… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #14“. Rašytinė LAUKUVOS istorija prasideda 1253-iaisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio piliakalniai bei mitologinis Padievyčio kompleksas liudija šio krašto kovą dėl savo laisvės, kalbos, būdo.   Antrojoje monografijos „Laukuva“ dalyje (pirmoji dalis išleista 2005 m.) yra Etninės kultūros, Kalbos, Tautosakos, Įžymių žmonių skyriai ir… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #31“. 138-iuose monografijos straipsniuose, straipsneliuose, atsiminimuose 106 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 18 mokslo daktarų) aprašo Kamajų apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, augmeniją, pirmuosius žmonių gyvenimo pėdsakus poledynmečiu, sėlių genties kultūrą, dvarų ir kaimų istorijas, Kamajų žydų bendruomenę, Kamajų Respubliką 1905 metais, sovietų okupantų represijas ir atkaklų kamajiškių priešinimąsi okupacijai, kolūkius,… Skaityti toliau »

Leidinio nuotraukos supažindina su senaisiais namų apyvokos daiktais, trumpas aprašas pateikia duomenis apie jų paskirtį, konstrukciją, dydį, o iliustraciniai sakiniai rodo žemaičių tarmės gyvybingumą – unikalias žodžių formas ir savitas fonetikos ypatybes.

Serija: „Lietuvos valsčiai #4“. Žiobiškis – bažnytkaimis Lietuvos šiaurėje, Rokiškio rajone. Pirmieji Žiobiškio apylinkių kaimai Sėlos dykroje kūrėsi 16 a. Žiobiškio parapija įsteigta 1803 m. Monografijoje apžvelgiama kažkada miškingos ir pelkėtos teritorijos apgyvendinimas, čia įsikūrusių žmonių ūkinė ir kultūrinė veikla, mokyklų steigimas ir šveitimo vystymasis, sovietinė okupacija ir pasipriešinimas jai, tradicinė medžiaginė ir dvasinė kultūra.… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #6“. Lygumų ir Stačiūnų apylinkės – plačiųjų Šiaurės Lietuvos lygumų kraštas. Mūšos ir Kruojos upių bei jų intakų išraižytose miškingose bei derlingose žemėse pirmieji gyventojai pasirodė dar akmens amžiuje, vėliau likimo išbandymus čia patyrė kovingieji žiemgaliai. Lygumų dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a., o Stačiūnai – nuo XVII a. antrosios pusės.… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #25“. KARTENA –25-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Kartenos pirmojo paminėjimo 1253 metais 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui (2010), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018). Žemaitijoje esančio Kartenos miestelio ir jo apylinkių gyvenimo ritmą rikiuoja Minijos upė… Skaityti toliau »

Knyga skiriama apžvelgti Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ veiklą, joje atskleidžiami labai dažni ir gražūs draugijos bendradarbiavimo ryšiai su Lietuvos katalikų bažnyčia, aprašomi draugijos rengti vyskupo M. Valančiaus blaivybės, o vėliau ir filosofo bei kultūros veikėjo Vydūno konkursai, blaivybės konferencijos ir tarptautiniai kongresai, kuriuose dalyvavo daug įžymių mokslininkų, meno žmonių, politikų, kunigų, vyskupų, buvo matoma,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #11“. Antrojoje monografijos „Papilė“ dalyje yra šie skyriai: Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs žmonės bei Istorijos skyriaus poskyris Atsiminimai. Gamtos, Istorijos skyriai ir Simonui Daukantui skirti tyrinėjimai (Vytauto Merkio, Vytauto Berenio, Vinco Ruzo ir kt.) buvo išspausdinti pirmojoje knygos dalyje, išleistoje 2004 metais.   Trečiojoje knygos dalyje spausdinami 2005–2006 m. parašyti straipsniai:… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #13“. Širvintų rajono Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio seniūnijos maždaug atitinka tą teritoriją, kurią iki 1950 m. užėmė Musninkų valsčius. Šio regiono garsiausia vietovė – Kernavės gyvenvietė su savo piliakalniais, kurie kovoje su kryžiuočiais sudarė svarbų gynybinį kompleksą Vilniaus prieigose, o IV a. pabaigoje patyrė ir hunų antpuolį. Savo praeitimi taip pat įdomios… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #43“. Kazlų Rūda – 43-ioji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Kazlų Rūdos 280 metų sukakčiai (1744–2024), Vilkaviškio vyskupijos 100-mečiui (1926–2026). 94-iuose monografijos straipsniuose 77 autoriai (tarp jų 17 mokslo daktarų) aprašo Kazlų Rūdos apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, Kazlų Rūdos girią, joje dirbusius… Skaityti toliau »

Žurnalisto istoriko Juozo Girdvainio parengta knyga – apie nenugalimą laisvos lietuvių tautos dvasią ir išdidžią laikyseną, atrėmusią merdinčios sovietų imperijos agresiją.   Joje amžininkai, tų įvykių dalyviai, laisvės gynėjai ir liudininkai prisimena apie priešiškų jėgų ketinimus sukelti nepasitenkinimą, bandymus išprovokuoti taikius gyventojus.   Apie sovietų komunistų pasitelktos okupantų kariuomenės Vilniuje 1991 metų sausį įvykdytą klastingą… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #28“. „Pašvitinys“ – 28-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama 375-osioms miestelio pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms (1637–2012), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018) bei kitoms Lietuvai svarbioms istorinėms sukaktims. Joje skaitytojui pristatoma dalis pietinės Žiemgalos arba šiaurinės Lietuvos pakraščio, įeinanti į Žiemgalos lygumą, bet jau turinti šiokių tokių kalbinių skirtumų. Čia, kaip… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #2“. Papildyta ir naujai išleista prieš 11 metų dienos šviesą išvydusi 2-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija Obeliai. Kriaunos, kaip ir visa serija, dedikuojama Lietuvos Tūkstantmečiui ir tais pačiais metais sukankančiam Obelių 500 metų jubiliejui bei tokiai pačiai gražiai gretimų Kriaunų sukakčiai: Obelių dvaras kūrėsi maždaug tuo pačiu metu kaip ir Rokiškio bei… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvos valsčiai #35“. Babtai – 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms ir Babtų miestelio 625-osioms pirmojo rašytinio paminėjimo metinėms. Knyga išleista sutelkus „Versmės“ leidyklos ir Babtų seniūnijos bendruomenės kūrybines galias bei lėšas, taip pat gavus Lietuvos kultūros tarybos dalinį finansavimą. Tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas,… Skaityti toliau »

Dabartinio Rokiškio rajono šiaurinėje dalyje, apie 3 km nuo Latvijos, iki baudžiavos panaikinimo buvo Čedasų dvaro, valdomo grafų Komarų, filialas – palivarkas, vadintas Jovov arba Janovo. Baudžiavos naikinimo metu šis palivarkas buvo išdalintas 1847–1857 m. laikotarpiu ponų iš ūkių išvarytiems baudžiauninkams po 3 dešimtines žemės kiekvienam. Taip vietoj palivarko buvo įkurtas rėžinis kaimas, kurį vietiniai… Skaityti toliau »