Temos Archyvai: Istorinė

Grigorijus Potašenko — Lietuvos sentikių bažnyčia 1918–2018 m.

Tarp laisvės ir kontrolės Monografijoje pirmą kartą nuosekliai tiriama Lietuvos sentikių bažnyčios istorija nuo 1918 iki 2018 m., esmingai ją atnaujinant šaltinių ir kur kas daugiau metodų požiūriu. Šis periodas Lietuvos sentikių bažnyčios istorijoje buvo pertrūkių ir esminių pokyčių laikotarpis, o sentikybės, kaip ir krikščionybės Europoje apskritai, pobūdis neatpažįstamai pasikeitė.   Atnaujinant Bažnyčios istorijos tyrimų… Skaityti toliau »

Martyn Rady — Nauja Vidurio Europos istorija

Nuo Romos imperijos žlugimo iki pokomunistinės erdvės   Vidurio Europa nuo senovės garsėjo kaip karų draskomas regionas, kuriame per amžius rungėsi įvairios imperijos, o moderniaisiais laikais kilo du pasauliniai karai. Šios šalys nuo pat Romos imperijos žlugimo buvo nuolatinis invazijų iš rytų taikinys. Jų gyventojai priešus iš rytų vadino šuniažmogiais ir šį vardą pritaikė hunams,… Skaityti toliau »

Feliks Šabuldo — 1362 m. Mėlynųjų vandenų mūšio šiuolaikinė mokslinė interpretacija

Autorius, vienas iš iškiliausių ukrainiečių medievistų Feliksas Šabuldo (1941–2012), straipsnyje pristato mokslininkų kontroversiškai vertinamo Mėlynųjų Vandenų mūšio 1362 m. problematiką. Darbe aptariami istoriniai šaltiniai, jų patikimumas, apžvelgiama mūšio tyrinėjimų istorija, pristatomos skirtingos tyrėjų pozicijos mūšio vietos, laiko, jo reikšmės ir pasekmių klausimais. Interpretuodamas seniai žinomus šaltinius ir pasitelkdamas naujus, didesnį dėmesį skirdamas politiniam tarptautiniam mūšio… Skaityti toliau »

Artūras Katilius — LR KAD Mokomasis junginys 1990-1991

Serija: „Lietuvos kariuomenės istorija #18“. Dar vienas „Lietuvos kariuomenės istorijos“ knygų serijos leidinys, kurio autorius – buvęs junginio karys, dėjęs daug pastangų, kad knyga būtų priimta skaitytojų, kad kariai pasijustų įvertinti ir pagerbti, kad Lietuvos kariuomenės jubiliejus būtų įprasmintas istorinės reikšmės neprarandančiu leidiniu – KAD Mokomojo junginio veiklos ir jo žmonių nuveiktų darbų istorija.

Valentina Zeitler — Apolonija

Laimę pražudžiusi diena Likimas susiklostė taip, kad vos ne kiekvieną dieną praeinu pro Lukiškių aikštę. Pamenu, kaip nustebau „atradusi“ ten atminties vietą 1863-1864 metų sukilimo Lietuvoje dalyviams.   Šioje aikštėje žuvo dvidešimt vienas sukilėlis… Vieni iš jų – sušaudyti, kiti – pakarti…   Kas buvo šie žmonės, pakėlę ginklą prieš galingą imperiją ir pasiryžę iš… Skaityti toliau »

Kristina Petrauskė — Slanimo raganos. Sapiegos byla

1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną… Skaityti toliau »

Valdemaras Klumbys & Tomas Vaiseta — Mažasis o

seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje Turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide.   Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti – juk iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo. Tačiau jie skaitytojams ir skaitytojoms prieš akis atveria netikėtai įvairią ir dinamišką seksualumo kultūrą:… Skaityti toliau »

Algimantas Vyšniauskas — Atsargos karininkų sąjunga

Šis leidinys išleistas Atsargos karininkų sąjungos (AKS) 95-ųjų metinių proga. Jame aprašoma AKS veikla 2010–2019 m. Leidinio tikslas – populiarinti AKS, supažindinti karininkiją su šios organizacijos tikslais ir veikla. Jis skirtas tiems, kurie Lietuvos kariuomenėje tarnavo po Nepriklausomybės atkūrimo ir dabar yra atsargos (rezervo) ir dimisijos karininkai, taip pat karininkams, kurie vis dar tarnauja ir… Skaityti toliau »

Virginijus Pugačiauskas — XIX a. Lietuvos karinių dalinių istorija

Serija: „Lietuvos kariuomenės istorija #17“. XIX a. Lietuvos karinių dalinių tematika yra nagrinėjama trijų karinių konfliktų kontekste: 1812–1814 m. Prancūzijos–Rusijos karo, bei 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimų kontekste Apie minėtus kertinius XIX a. įvykius, liudijančius pasipriešinimo ir išsivadavimo kovas, susikaupė gausi istoriografija, kuri nagrinėjama šiame darbe.

Lina Kasparaitė-Balaišė — Vytauto Didžiojo karo muziejus 2018 metais

Almanachas Atsinaujinusio 13-ojo almanacho numerio tema – atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-mečio istorija. Muziejaus, tarnaujančio visuomenei ir kariuomenei, periodinis leidinys savo skaitytojui siūlo susipažinti su mokslo ir mokslo populiarinimo straipsniais apie karybos istoriją, edukacinės ir parodinės veiklos įvairove bei išskirtiniais eksponatais.

Marcel Dirsus — Kaip žlunga tironai

Geriausia 2024 metų knyga, pagal „The Economist“ Kovoje už laisvę turime suprasti, kaip iškyla tironai ir kaip jie žlunga. Saugiai gyvenant mūsų demokratinėse visuomenėse, lengva laisvę laikyti savaime suprantamu dalyku. O nederėtų. Visame pasaulyje autokratai dairosi teritorijų, kurias galėtų užkariauti, ir žmonių, kuriuos galėtų engti. Kad XXI amžiuje įstengtume pasipriešinti tironijai, turime žinoti, kaip šie… Skaityti toliau »

Jorge Molist — Katarų sugrįžimas

Po pasikėsinimo galingiausioje pasaulio komunikacijų kompanijoje – Deiviso korporacijoje, – kurio liudininku tapo, Chaimė „atsitiktinai“ susipažįsta su žavinga bendradarbe Karen ir ją karštai įsimyli. Ji įtraukia jį į religinę bendruomenę – suveda su viduramžiais vadintų eretikais, mįslingųjų katarų sekėjais. Laisvės troškimą Chaimė paveldėjo iš tėvo, kovotojo už Ispanijos Respubliką, kuris vėliau emigravo į Jungtines Valstijas.… Skaityti toliau »

Vytautas Bulvičius — Karinis valstybės rengimas

Pirmą kartą ši knyga išleista 1939 m. Kaip autorius Vytauto Didžiojo universiteto karinio valstybės rengimo lektorius gen. št. mjr. Vytautas Bulvičius nurodo pratarmėje, šią knygą parašė pirmiausia studentams, kad turėtų iš ko ruoštis jo dėstomo dalyko egzaminams. Tačiau knyga skirta ne vien tik studentų poreikiams patenkinti, bet ir plačiosios Lietuvos visuomenės kariškajam men- talitetui formuoti.… Skaityti toliau »

Solveiga Lukminaitė & Lina Kasparaitė-Balaišė — Lietuvos kariuomenė laikinojoje sostinėje 1919-1940 m.

1919 m. gegužės 11 d. Kauno Rotušės aikštėje įvyko pirmoji iškilminga Lietuvos kariuomenės priesaika. Valstybinių švenčių ir kitų iškilmių metu Kauno gatvėmis žygiuodavo karių rikiuotės, vykdavo kariuomenės paradai, pulkų karių priesaikos ir vėliavų teikimo iškilmės. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje susiformavo iki šiol gyvuojanti žuvusių dėl Lietuvos laisvės pagerbimo ir Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonijos… Skaityti toliau »

Solveiga Lukminaitė & Kristina Berulė — Lietuvos karinė operacija Klaipėdos krašte 1923 m. sausio mėn.

2023 m. sukanka 100 metų nuo Lietuvos įvykdytos karinės operacijos Klaipėdos krašte. Istorikai sutaria, kad tai buvo vienas drąsiausių ir sėkmingiausių žingsnių neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės istorijoje, kuris leido šaliai prieiti prie Baltijos jūros. Natūralu, kad vienas seniausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus, 1921 m., t. y. nuo pat įkūrimo, pradėjęs rinkti Lietuvos karybos ir… Skaityti toliau »