Kaip jausmai padėjo sukurti pasaulį, kokiame gyvename šiandien KAIP KEITĖSI MŪSŲ EMOCIJŲ SUPRATIMAS IR PATYRIMAS? KAIP MŪSŲ ĮSITIKINIMAI APIE JAUSMUS (ir patys jausmai) KEITĖ MUS IR PASAULĮ? Mes, žmonės, manome, kad esame racionalios būtybės ir kliaujamės žiniomis bei intelektu. Tačiau nemažai svarbiausių akimirkų mūsų istorijoje yra glaudžiai susijusios su jausmais ir, deja,… Skaityti toliau »
Serija: „Keliautojai laiku #1“. Romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ nukelia skaitytoją į apytikriai XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo pasaulio susidūrimą su naujuoju ir šio susidūrimo sąlygojamus virsmus. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš padermės, kuri ilgus šimtmečius gyvavo šiose giriose. Tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų… Skaityti toliau »
Tai drąsi studija – tūkstantmečius gyvos institucijos, politinės ir dvasinės idėjos, galiausiai estetinio reiškinio apmąstymas. Šios knygos autorius, be kita ko garsus orientalistas ir religijotyrininkas, įsitikinęs, kad universalų monarchijos žavesį galima jei ne įminti, tai bent parodyti – simboliais, įvaizdžiais, tikėjimai semiami iš visų kultūrų ir laikų – nuo senovės kinų ir prūsų iki tragiško… Skaityti toliau »
Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo,… Skaityti toliau »
Tai istorinis romanas apie XVI a. pr. m. e. Į pasakojimą įpinta daug tikrų faktų, archeologų atrastų daiktų bei pastatų aprašymų, autentiškų eilių, be to, užkulisiuose pasirodo ne viena istorinė asmenybė. Nors romano herojė išgalvota, bet ji apsukriai Jus įtrauks į savo kasdienybę, atvers ne tik namų duris, bet ir širdį, papasakos kaip ir… Skaityti toliau »
„Kruvinos žemės“ – tai išsami Hitlerio ir Stalino masinių žudynių politikos istorija, paaiškinanti, kodėl Ukraina praeitą šimtmetį buvo Vakarų istorijos centre. Hitleris ir Stalinas į valdžią atėjo Vokietijoje ir Rusijoje, tačiau jų pertvarkų vizijos pirmiausia buvo susijusios su žemėmis tarp jų. Kruvinos žemės plytėjo ten, kur susikirto Hitlerio ir Stalino imperiniai interesai. Žemės nuo Vidurio… Skaityti toliau »
Kolektyvinėje monografijoje Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė, Saulius Rumbutis, Toma Zarankaitė-Margienė „Vilniaus pilių fauna nuo kepsnio iki draugo“, analizuojant pirminių šaltinių duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžioklės reikšmę, medžiojamą fauną bei jos kelią iki pilies… Skaityti toliau »
Mokomoji knyga skirta Antikos civilizacijų – senoves Graikijos ir senovės Romos – istorijai. Leidinyje nagrinėjama politinė, socialinė-ekonominė ir kultūrinė civilizacijų raida. Istorinė medžiaga pateikta glaustai, išryškinami esminiai įvykiai, asmenybės ir tendencijos. Knyga bus naudinga ne tik studijuojantiems humanitarinius mokslus, bet ir visiems, besidomintiems istorija.
Paslaptingas ankstyvosios krikščionybės ir vėlyvosios antikos pasaulis. Epocha, kai stebuklai yra kasdienybės dalis, kai imperatoriai ir valstiečiai patiria regėjimus, kai moterys ryžtasi baisioms kančioms, bet neišsižada tikėjimo, o pagonys intelektualai žavisi senovinėmis misterijomis ir magija.
Autorius knygoje pasakoja apie ispanų konkistadorus, kurie Kolumbo atrastu keliu su kardu ir kryžiumi XVI a. užplūdo Antilų salas, Centrinę Ameriką, Meksiką, negailėdami išnaikino indėnus, sugriovė actekų, majų ir kitų genčių civilizaciją ir kultūrą. Knygoje remiamasi anų laikų kronikomis, dokumentais, istorikų veikalais, apibendrinami vėlesnių tyrinėjimų duomenys.
Serija: „Meridianai #1“. Meksikos Čiapaso miškuose buvo rasta apgriuvusi šventykla su nuostabiomis freskomis viduje. Tai paslaptingos senovės majų tautos „Išpaišytų sienų“ miesto šventykla. Knygoje skaitytojas ras žinių apie tolimą šios tautos praeitį, susipažins su vienos iš didžiausių mūsų civilizacijos paslaptimis. Kas ši nuostabi tauta statytoja? Iš kur ji atkeliavo? Kokių ši tauta turėjo… Skaityti toliau »
Serija: „Horizontai #110“. Jaunas prancūzų studentas M.Peselis, nuvykęs atostogų į Meksiką, susidomi kadaise Jukatano pusiasalyje klestėjusia majų civilizacija. Pėsčias jis nueina penkis šimtus mylių beveik negyvenama pavojinga Karibų jūros pakrante ir džiunglėse atranda keturiolika senovės majų miestų griuvėsių, kurių nebuvo matęs joks baltasis. Meksika. Negyvenamas Kintana Roo krantas – tikras lobis archeologams. Puikiai išsilaikiusi švenotvė… Skaityti toliau »
Karas visuomet ateina netikėtai. Jis sukrečia, supurto. Jis žudo ir luošina. Kartu sutelkia ir skatina tikėjimą šviesesniu rytojumi. Karas keičia kovojančius žmones, tautas, retkarčiais – visą pasaulį. Šis karo „anatomo“ dienoraštis skirtas tiems, kurie ieško ginkluotės, karo taktikos aprašymų ir strateginės analizės užuomazgų. Aštri autoriaus plunksna perteikia ir stingdantį nerimo jausmą, ir bundančią viltį,… Skaityti toliau »
1942 m. tykiame Oksfordo grafystės kaime rožėmis apaugusiame namelyje gyveno elegantiška moteris su trimis vaikais ir vyru, dirbančiu fabrike netoliese. Ursula buvo draugiška, bet santūri, angliškai kalbėjo su vos juntamu užsienietišku akcentu. Gyveno paprastai, niekuo neišsiskyrė iš kitų. Kaimynai apie ją žinojo nedaug. Už mielo šeimos moters fasado slėpėsi kita moteris – sovietų agentė… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #7“. Veliuonos apylinkėse, dešiniajame Nemuno krante, jau akmens amžiuje gyveno žmonės. Jie kūrėsi ir Veliuonos piliakalnio papėdėje. 1291 m. Veliuonos (Junigedos) pilis paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje. XIII–XV a. pirmajame ketvirtyje čia vyko svarbios Lietuvai gynybinės kovos, turėjusios įtakos valstybės likimui. Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. 1412… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #44“. Įžanginė „Sendvario“ monografijos knyga
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvare apsistoja Sofija Alšėniškė, visų vadinama Sonka, Vytauto žmonos Julijonos giminaitė. Nenuleisdamas akių nuo įspūdingo grožio merginos Vytautas sukuria naudingą planą: nusprendžia Sofiją ištekinti už jau senyvo Lietuvos–Lenkijos karaliaus Jogailos, kuris trokšta turėti įpėdinį. Trys ankstesnės žmonos Jogailai sūnaus nepadovanojo. Santuokai įvykus ir Sofijai tapus ketvirtąja Jogailos žmona, Vytautas ketina paversti… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #27“. Užpaliai – 27-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama iškiliausioms Lietuvos istorijos sukaktims – Lietuvos tūkstantmečio (1009–2009), Lietuvos valstybės sukūrimo 750 metų (1253–2003) bei jos atkūrimo 100 metų (1918–2018) jubiliejams, Magdeburgo teisių suteikimo Užpaliams 220 metų (1792–2012), Užpalių mokyklos 230 metų (1782–2012) sukaktims. Du tūkstančius puslapių perkopusioje dviejų tomų monografijoje… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #9“. Seredžiaus apylinkėse žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Ant piliakalnio prie Pieštvės upelio buvo pastatyta pilis, turėjusi didelės reikšmės Lietuvos kovose su kryžiuočiais. 1293 m. liepos 25 d. Pieštvės pilis paminėta Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“. XV a. pradžioje Dubysos ir Nemuno santakoje galėjo stovėti ir Vokiečių ordino Dubysos pilis. XV… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #18“. 105-iuose knygos straipsniuose 60 autorių išsamiai pristato buvusio Vakarų Žemaitijos Endriejavo valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, kalbą, žodinį palikimą. Pirmą kartą plačiau apžvelgiama valstietiškos knygos kultūra, knygnešių laikmetis, istoriniai kaimai, atskiros giminės. Skaitytojas ras duomenų apie Endriejavo parapijos ir miestelio įkūrimą XVIII a. pabaigoje. Daug dėmesio skirta XX… Skaityti toliau »