Temos Archyvai: Grožinė literatūra

Tos mergaitės nebėra, Dinai. Ir nors šiąnakt žvaigždžių nebus, ir nors kelio nėra, aš vis dėlto einu. O kai man norisi verkti, žmogau, aš įsikandu leteną ir urzgiu. Taip baigiasi 1999-aisiais Tomo Arūno Rudoko (1966–2012) parašytas apsakymas „Kelyje“, simboliškai užbaigiantis ir ankstyvąjį jo kūrybos laikotarpį.  Į šią rinktinę įtraukti geriausi rašytojo… Skaityti toliau »

Knygoje „Kiekvienas kelias turi dvi kryptis” skelbiami du Liudos Jonušienės (Tilės Vakarės) romanai. ĮKAITĖSPsichologinis romanas šiandieninio nenuspėjamo pasaulio aklagatviuose atsidūrusių žmonių išgyvenimo ir tarpusavio sugyvenimo tema.Teroristų įkaitėmis paimtoms penkioms Lietuvos ambasados Paryžiuje darbuotojoms tenka iš naujo kurti savo likimus. Skiriama skaitytojui, ieškančiam gilesnių šio neramaus globalizacijos laiko įžvalgų. BIMSAS (2-as leidimas)Pagrindinis romano veikėjas… Skaityti toliau »

„Nutylėtų lelijų miestas“ – netikėtas  Sigito Parulskio romanas, kurį autorius vadina juokingiausia ir liūdniausia savo knyga, tragikomedija. Joje netrūksta fantazijos ir tikrų biografijos faktų, išgalvotų ir tikrai egzistavusių žmonių, čia ir lengvabūdiškas, bravūriškas meilės trikampis, ir skausmingų sūnaus ir tėvo santykių istorija, brandos, emocinės biografijos, geidžiamo ir nepasiekiamo tikėjimo nuolaužos bei motyvai iš ankstesnių… Skaityti toliau »

Saulius ŠALTENIS (g. 1945) – prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas. Populiariausi kūriniai – apysakos ir novelės „Riešutų duona”, „Duokiškis”, „Amžinai žaliuojantis klevas”, romanai „Kalės vaikai”, „Demonų amžius”, „Žydų karalaitės dienoraštis”, pjesės „Škac, mirtie, visados škac”, „Jasonas”, „Lituanica”. „Basas ir laimingas” – įtaigiai papasakota istorija apie arkivyskupo šv. Brunono Bonifaco Kverfurtiečio paskutinę misiją į tolimas, mažai… Skaityti toliau »

Į atmintį įrašyti vaizdiniai lemia mūsų veiksmus, net troškimus. Kaip jaučiasi žmogus, netikėtų likimo vingių iš nedidelio miesto pastūmėtas į sostinę? Pasirodo, sovietinio daugiabučio, provincijos miestelių ribinės patirtys lieka atsparios sostinės spindesiui. Net ne spindesiui, o labiau išdaugintam neapibrėžtumui, dar labiau sustiprinančiam vienatvės pojūtį. Šioje knygoje Vilnius atsiveria keisčiausiais pavidalais, kurių nieku gyvu negalėtų įžiūrėti… Skaityti toliau »

Rūta Mataitytė (g. 1972 m.) – architektė, vertėja, poetė ir rašytoja. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją ir norvegų kalbą. Nuo 1996 m. gyvena Norvegijoje. Oslo universitete studijavo norvegų filologiją, vėliau baigė Oslo aukštąją architektūros bei dizaino mokyklą, o 2010 m. Oslo aukštojoje mokykloje įgijo vertėjos specialybę ir nuo tada dirba norvegų–lietuvių kalbų vertėja. Verčia grožinę… Skaityti toliau »

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas atskleidžiamas netikėtu kampu – vaikystės draugo, vėliau tapusio patikėtiniu, žvalgu, nuolatiniu palydovu ir bendražygiu, – Dauvilko akimis. Taip išryškėja Vytauto vidinės dramos, abejonės, skausmingi religiniai ir geopolitiniai pasirinkimai, kurių reikalavo sudėtinga Vytauto valdymo epocha, kupina esminių konfrontacijų. Apysaką galima skaityti ir kaip Kęstučio sūnaus Vytauto ir Algirdaičių Jogailos, Skirgailos,… Skaityti toliau »

Romanas „Pradingę klajojančiam smėlyje” pasakoja apie XI–XII a. kuršių – drąsių jūrininkų ir plėšikų, laivų statytojų, amatininkų ir žemdirbių – gentį. Toji gentis gyveno Baltijos pajūryje, nuo Nemuno deltos iki Ventos vidurupio, plaukiojo Baltijos jūra ir siaubė buvusių šio krašto užkariautojų ir šeimininkų danų bei švedų vikingų gyvenamas teritorijas. Ne veltui Jutlandijos (Danijos) pakrančių bažnyčiose… Skaityti toliau »

Raymond’as Queneau (1903–1976), lietuvių skaitytojams labiausiai žinomas kaip poetas, buvo ir filosofas, matematikas, domėjosi psichoanalize, bendradarbiavo su siurrealistais, buvo vienas iš prancūzų kalbą reformuoti siekusio judėjimo Oulipo (Ouvroir de littérature potentielle – Potencialios literatūros dirbtuvės) įkūrėjų. Derino poetiškumą ir humorą, siekė suvienyti labai atitolusias prancūzų šnekamąją ir rašytinę kalbas (įteisinti ir žargono vartojimą), reikalavo „kalbos… Skaityti toliau »