Temos Archyvai: Drąsiųjų keliai

Henry Rider Haggard — Montesumos duktė

Henris Raideris Hagardas (Henry Rider Haggard 1856-1925) – daugelio šalių skaitytojams gerai žinomų istorinių ir nuotykių romanų autorius. Romane „Montesumos duktė” pasakojama apie gražiąją Otomę, actekų imperatoriaus įpėdinę, pamilusią anglą Tomą Vingfildą, kuris sujungė savo likimą su tauta, kovojančia prieš ispanų konkistadorus. Romano veiksmas vyksta XVI a. pradžioje. 

Rahim Esenov — Dykumos vaiduokliai

Pačiame Karakumų pakraštyje, netoli mėlynuojančių Kopetdago priekalnių, šlovingame Šechrislamo mieste, žinomame savo plačiomis aikštėmis, visomis vaivorykštės varsomis saulėje tviskančiomis mečetėmis, smailiais minaretais ir dantytais citadelių bokštais, kyšančiais virš pavėsingų platanų, skambiabalsiame metalo meistrų kvartale gyveno įžymus metalo kalėjas ir sidabro lydytojas Muchamedas ibn Machmudas. Jis išgarsino savo giminę ne vien namų apyvokos reikmenimis. Nisos centurionai,… Skaityti toliau »

Willi Meinck — Nuostabios Marko Polo kelionės

XIII amžiaus Venecija. Jūrų uostas ir prekybos centras, vienas galingiausių ir turtingiausių mietų Europoje. Jo pirkliai nuolat ieško naujų rinkų ir prekybinių ryšių. 1271 metais septyniolikmetis Markas Polas su savo tėvu ir dėde patraukia į nutrūktgalvišką ekspediciją – į Kiniją, į galingojo mongolų valdovo Chano Chubilajaus, baisingojo Čingischano vaikaičio, šalį. Patirdami begales nuotykių, jie keliauja… Skaityti toliau »

James Fenimore Cooper — Pionieriai

Romanas „Pionieriai“(The Pioneers, 1832) ir jo veikėjas Nati Bampo tarsi įkūnijo Kuperio išgyvenimus, kurie buvo patirti kuriant Kuperstauno miestelį. Tokios kūrybos vienokiais ar kitokiais elementais tuo laikotarpiu gyveno visa Amerika ir tai lėmė knygos populiarumą ir skaitomumą. Tokių herojų ir įvykių Amerikos literatūra dar nebuvo atspindėjusi.

Rafael Sabatini — Kapitono Blado kronika

Kapitonas Bladas, piratas – džentelmenas, grįžta! Tai antroji knyga apie šaunųjį jūrų plėšiką Bladą, kurioje jis kovoja prieš godžius kolonijų valdytojus, garbingai kaunasi jūrų mūšiuose su priešais ar apmulkina kvailokus ir nesąžiningus salelių gubernatorius. Knygos autorius meistriškai valdo plunksną, įtraukdamas skaitytoją į netikėtus siužeto vingius ir linksmindamas gyvais dialogais. „Kažin ar yra kitas rašytojas, kuris… Skaityti toliau »

Bogomil Rainov — Geriausias oras – dargana

„Tokia paini istorija, kaip šita, gali turėti šimtus įvairių pradžių. Bet ji prasidėjo nuo laukimo. Prisiminiau girdėtą posakį – „džiaugsmingas laukimas“, tačiau nežinau, ar pasitaikė man sutikti žmonių, kuriems būtų malonu laukti. O jeigu dar visą naktį nemiegojai ir tau velniškai plėšia galvą, kamuoja kaitra, tai laukimas tampa kančia net tokiems visko mačiusiems žmonėms, kaip… Skaityti toliau »

Maurice Druon — Prancūzijos vilkė

Tai vienas įdomiausių M. Driuono romanų. Autoriaus nenusižengdamas istorinei tiesai, bet neapsieidamas be meninės išmonės, pasakoja apie Prancūzijos ir Anglijos gyvenimą XVI a.: feodalų kovas dėl valdžios, klerikalų pinkles, rūmų intrigas Šimtamečio karo išvakarėse. Šiame fone parodyta maištininko Rodžerio Mortimerio ir Anglijos karalienės Izabelės meilė.

Thomas Mayne Reid — Oceola, seminolų vadas

„Oceola, seminolų vadas” – tikrais faktais pagrįsta knyga, o jos pagrindinis herojus – realus istorinis asmuo. Oceolo, seminolų genties vado, vardas buvo dažnai minimas to meto laikraščiuose, o jo gyvenimas apipintas keisčiausiomis istorijomis ir gandais. Knygoje vaizduojamas vienas dramatiškiausių indėnų kovos už nepriklausomybę epizodų – 1835 m. Floridoje vykęs antrasis seminolų karas. Gudrūs ir gerai… Skaityti toliau »

Robert E. Howard — Konanas: Drakono valanda

Kimeras Konanas, legendinis senovės karžygys, tapo Akvilonijos karaliumi.Tačiau jo priešai nesnaudžia. Pasinaudoję stebuklingu talismanu, Arimano Širdimi, jie prikelia iš numirusių burtininką Ksaltotuną, prieš tūkstančius metų išnykusios Acherono civilizacijos žynį. Žynys Ksaltotunas juodosios magijos kerais ketina visiškai pakeisti Haiborėjaus eros istoriją…

Stanislaw Lem — Nenugalimasis

Stanislavas Lemas gimė Lvovo mieste, tuo metu priklausiam Lenkijai (dabar — Ukrainai), Sabinos Woller ir Samuelio Lemo šeimoje. Lemas buvo žydų kilmės, tačiau auginamas kaip katalikas, o vėliau save laikė ateistu. Lvovo universitete 1939–1941 m. studijavo mediciną. Per Antrąjį pasaulinį karą ir nacių okupaciją Lemas išvengė persekiojimo dėl savo kilmės, nes turėjo netikrus dokumentus. 1946… Skaityti toliau »