Eilėraščių knyga vaikams ir ne tik vaikams. Daugiau nei 10 joje išspausdintų eilėraščių jau tapę visų žinomomis ir pamėgtomis dainomis: „Pingvinų dainelė“, „Vakaras prie televizoriaus“, „Senos mašinos“, „Vakaro prašymas“, „Vaikai po lelijom“ ir kt. Jas dainuoja vaikų ir jaunimo ansambliai, žinomiausi Lietuvos bardai. Būtent šios knygos „herojė“ Baltoji Varnelė, „gimusi“ prieš 15 metų tapo simboliu… Skaityti toliau »
Eilėraščių rinkinys. 100 giesmelių. Geriausia 1995 metų knyga vaikams ir paaugliams
„Pavasario balsuose”, pirmą kartą išleistuose 1895m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo.… Skaityti toliau »
Didžiausią išliekamąją vertę turi Adomo Mickevičiaus epinė poezija. Tai visų pirma šiame leidinyje pateikiamos istorinės poemos „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“. Jų herojai — stiprios, valingos ir šviesios asmenybės, kurioms svarbiau už viską yra pareiga tėvynei.
Šiame „Mokinio skaitinių” leidinyje spausdinama romantinė A. Mickevičiaus poema „Gražina”. Poemoje A. Mickevičius pabrėžia ir išorinį, ir vidinį Naugarduko kunigaikščio žmonos Gražinos grožį, jos įsisąmonintą pareigą Tėvynei, narsą, ryžtą, siekį kovoti ne dėl naujų žemių, bet dėl savųjų nuo amžių amžinųjų, ne dėl svečių šalių turtų, bet dėl laisvės.
Ovidijaus veikalas Herojų laiškai (Heroides) – vienas mįslingiausių poeto kūrinių, iki šiol keliantis daug diskusijų ir paliekantis daug neatsakytų klausimų. Herojų laiškuose remiamasi įvairiais graikų ir romėnų literatūros kūriniais, tačiau pagrindinis Ovidijaus šaltinis yra mitas, kurį jis ne perpasakoja, o interpretuoja, kurdamas meilės istorijas, įvilktas į literatūrinio laiško formą, ryškindamas dramatišką moterų jausmų pasaulį. Ovidijaus… Skaityti toliau »
Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) embleminės dramos „Kaligula“ ir „Teisieji“ – ryški jo kūrybos visumos, tarsi architektūrinio statinio, dalis. Perfrazuojant žinomą autoriaus posakį apie filosofijos ir romano sąsają, galima tarti: jeigu nori būti filosofas, rašyk dramas. Abiejų kūrinių siužetai istoriniai, tačiau būtų netikslu jas laikyti tradicinėmis istorinėmis dramomis. Rašytojui labiausiai rūpėjo sutelkta… Skaityti toliau »
„Kambarys“ – naujausių poeto Antano A. Jonyno (g. 1953) eilėraščių rinkinys. Kai Antanas A. Jonynas ištarė savo būsimo poezijos rinkinio pavadinimą – „Kambarys“, pagalvojau, kad paprasčiau lyg ir nebėra kaip pasakyti, nebėra ką ir sutrumpinti. Kad šio poeto eilėraščiai asketiškėja, matyti. Bet asketiškėja ypatingu būdu – aristokratiškėdami, lyg rasdami vietą tarp Henriko Radausko ir Kazio… Skaityti toliau »
Vaikystėje nepaprastai mėgau įsivaizduoti ir persikūnyti, vaidinti. Bet juk tai mėgsta visi! Būsiu laiminga, jei ši knyga padės įgyvendinti mažųjų norus vaidinti ir kurti. Ir ne bet kaip, o gražiai, jautriai, išmintingai. Galbūt tai yra būdas išsaugoti svajonių ilgesį visą gyvenimą. Vida Kazragytė Mažųjų vaidinimai – tai knyga tėvams, priešmokyklinių grupių pedagogams, pirmokų ir antrokų… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX a. #2“. 23 – oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Kazys Binkis (1893-1942) – pomaironinės kartos poetas, lietuviškojo avangardizmo pradininkas. Jo kūrybos rinktinėje publikuojamas novatoriškas rinkinys „100 pavasarių“ ir kiti eilėraščiai, humoristinė ir satyrinė poezija. Čia ir „Atžalynas“ – populiari drama apie moksleivių gyvenimą, moderni drama „Generalinė repeticija“.… Skaityti toliau »
„Širdies aikštėj jų kenotafas“ – tai prisiminimų, nostalgijos ir pasididžiavimo knyga, skirta tapytojo Arvydo Palevičiaus ir poeto Gintaro Patacko bendrų draugų atminimui įamžinti. Knygoje tapybos darbų ir poezijos simbiozė taikliai, aistringai ir dažnai su humoru piešia mums tikrąjį vyriškos draugystės sakralumą.
Trečia žinomos prozininkės ir vaikų rašytojos lyrikos knyga. Artumas su gamta nuteikia apmąstymams apie begalinį gyvybės veržlumą ir žmogaus laikinumą. Peržvelgiami svarbesni gyvenimo momentai, meilė, istorinių įvykių atgarsiai. Stiprios moters laikysenai nesvetimos ir valiūkiškos, ironiškos intonacijos. Eilėraštis „Aš – vieversys“ parašytas dzūkų tarme.
Serijos „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai“ penkioliktoji knyga. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės rinktinių eilėraščių knygoje atsiskleidžia jos kūrybos kelias nuo 1965 metų iki šių dienų. Tai gražios kalbos, melodinga poezija, išreiškianti būties praeinamumą, tyliai tvirtinanti humanizmą ir gėrį. Stiprėjantis išgyvenimų dramatizmas yra matoma raidos kryptis.
Lietuvių literatūros klasiko Bernardo Brazdžionio poezijos rinktinė, sudaryta remiantis paties poeto parengta rinktine „Poezijos pilnatis“. Lietuvių literatūros lobyno serijai parinkti būdingiausi B. Brazdžionio kūriniai iš šešiolikos eilėraščių rinkinių, tarp jų – ir pomirtinio rinkinio „Kas šviečia virš galaktikų visų“.
Šios knygos autorę plačiai išgarsino proza, esė, originalūs pokalbiai. 2008 m. už „santūrų humanizmą ir literatūros lauko išplėtimą“ jai paskirta Nacionalinė premija. V. Juknaitę traukia ir dramos žanras. Knygoje spausdinamos dvi pjesės. Tragikomedijoje „Ponios Alisos gimtadienis“ ji prabyla nauja kalba. Senukai, švenčiantys gimimo dieną, gauna pakvietimą į savanoriškos mirties kliniką. Tragikomiškos situacijos, į kurias… Skaityti toliau »
„Ramybės nerimas“ – šeštoji aktorės Doloresos Kazragytės autobiografinių esė knyga. Apie laukiančius Anapus ir esančius šalia, apie gyvenimą teatre ir teatrą gyvenime, apie Dievą, meilę, mirtį – be patoso, nemoralizuojant, su šviesia išmintimi, leidžiančia pro mažą kaimo trobos langelį pamatyti visą pasaulį. *** Nesu rašytoja (tūkstantį kartų sakiau), rašau, ką pasiūlo gyvenimas, ką… Skaityti toliau »
Dvidešimt pirmoji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Antano Škėmos (1910–1961) kūryba Lietuvos skaitytojams ilgai buvo sunkiai prieinama – 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, visos jo knygos išleistos ten. Dabar Škėma įrašytas į mūsų literatūros istoriją kaip egzistencinių būsenų reiškėjas ir drąsus novatorius, jis laikomas vienu iš kelių lietuvių autorių, vertų tarptautinio… Skaityti toliau »
Serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ 20-oji knyga. Judita Vaičiūnaitė (1937–2001) rašė originalią poeziją daugiau kaip keturis dešimtmečius. Šioje rinktinėje publikuojama per pusantro šimto eilėraščių, iš kurių du trečdalius poetė buvo įtraukusi į savo sudarytas rinktines. Atspindima kūrybos raida ir svarbiausi motyvai.
Poezija
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Strielkūno (g. 1939) dvitomė lyrikos rinktinė aprėpia geriausius jo eilėraščius, spausdintus visuose lig šiol išėjusiuose rinkiniuose. Šioje sukaktuvinėje rinktinėje pirmą kartą atkuriama eilėraščių parašymo chronologija. Pirmame tome vyrauja 1990–2003 m. kūryba.