Janinos Survilaitės eilėraščių ciklai „Smėlio krikštai” – tai meilės savo savo tėvynei išpažinimas. Šis jausmas ypač skausmingas poetei, gyvenančiai toli nuo namų nuo pradžios. Alpių mįslingumas ir grožis tik dar labiau pagilina Lietuvos ilgesį, atgaivina istorinę atmintį bei prisiminimus apie tuos, kurie ilsisi gimtojoje žemėje.
2003 metais rinkiniu „Skrendant nelieka pėdsakų“ debiutavusio poeto antra knyga. Pasak autoriaus, „apytiksliai trys“ – tai kalbos ir tostai įvairioms progoms, sąnašų ir išnašų rinktinė, ironiškai romantiška lyrika (viltis įskaičiuota), tradicinis postmodernizmas.
Šešiolikos latvių poetų rinktinių eilėraščių knyga atspindi dabartinę latvių poezijos padėtį, skirtingus braižus bei tendencijas. Spausdinami Nepriklausomybės laikotarpio eilėraščiai. Iš latvių kalbos išvertė, antologiją sudarė bei žinias apie autorius parašė poetė, literatūrologė Erika Drungytė. „Kai buvau maža mergaitė, žavėjausi, kad mano diedukas Leonas Drungys prenumeruoja ir skaito latvišką spaudą. Jo tėviškė – Židikai, ten… Skaityti toliau »
K. Ostrauskas – ryškiausias avangardistinės dramos atstovas lietuvių literatūroje, absurdo teatrui artimomis priemonėmis nagrinėjantis susidūrimo su likimu ir mirtimi patirtį. Vietoj tradicinių personažų jo dramose veikia metaforinės figūros; iracionalių, neretai parodoksalių situacijų vidinę įtampą sukuria minties raidos dinamika, o ne dramatinio įvykio plėtotė. Vienaveiksmėse pjesėse ir mikrodramose taip pat atpažįstama postmodernistinės estetikos stichija: žaidimas kultūriniais,… Skaityti toliau »
Poezija Skaitmeninta iš knygų Sigitas Parulskis. Iš ilgesio visa tai. Poezija. Vilnius: Vaga, 1990; Sigitas Parulskis. Marmurinis šuo. Rinktinė. Vilnius: Baltos lankos, 2004.
Skaitmeninta iš knygos: Jonas Aistis. Daina graudyn ir įstabyn. Jono Aisčio poezijoje susipina romantinės ir modernistinės tendencijos, nuoširdumas ir ironija. Ryški pačios poezijos, kūrybos refleksija. Eilėraštis kuriamas ne tik kaip asmeninių jausmų raiška, bet ir kaip autonomiškas pasaulis, paneigiantis realybės dėsnius. Šią tendenciją rodo polinkis į rafinuotą, pasaką primenantį vaizdą. Į savo lyriką Aistis įtraukia… Skaityti toliau »
Apsakymas. Skaitmeninta iš knygos: Jonas Biliūnas. Laimės žiburys. Vilnius: Vaga, 1976.
Poezija. Eilėraščiai Skaitmeninta iš knygų: Henrikas Radauskas. Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.Kaunas: „Šviesa“, 1993. Henrikas Radauskas. Eilėraščiai. Vilnius: Baltos lankos, 2001.
Tokia knyga nei kritikuojama, nei recenzuojama negali būti. Ji visai kitokia, o ir skaitytojas-žiūrėtojas ją atveria visai kitaip. Skaitymas ir žiūrėjimas čia tampa viena. Knyga išmarginta neįtikėtino grožio Šarūno Leonavičiaus piešiniais ir poeto Aido Marčėno eilėraščiais, kurie sugula į vieną darnų pasaulį. Tarp eilėraščių ir piešinių mezgasi dialogas – ten, kur nutyla žodžiai, prabyla vaizdai,… Skaityti toliau »
P. Žemgulytės eilėraščiai dažniausiai elegiški verlibrai, kuriuose kalbama apie žemės ir žmogaus ryšį, prisimenama Žemaitijos istorija, išsakomas švarumo, kantrybės ilgesys, noras užjausti.
Eilėraštukai vaikams
Jauniesiems skaitytojams skirti eilėraščiai, pasižymintys būties harmonijos, gamtos grožio pajūčiu.
Viena gražiausių lietuvių liaudies pasakų perpasakota Salomėjos Nėries
Šiame leidinyje pateikiamas pluoštas S. Nėries eilėraščių iš įvairių metų rinkinių.
Leonardui Gutauskui eilėraštis yra tartum mažytė akvarelė, pieštuku apmestas eskizas, kompozicijos fragmentas, fiksuojantis šios akimirkos vaizdinius, kurie tuoj pat ištirps. Eilėraščio aš stovi kaip stebėtojas eilėraščio gelmės, kaitos ir stebuklo pakraštyje, kur viskas vyksta savaime: žvaigždė šiurena beržyne lapus, prieblandoj bitužė vaikiškai verkia, sningant lapinas auksinis loja ant gedulingos jotvingių delčios… Kone kiekviena eilėraščio eilutė… Skaityti toliau »
Lingvistiniai eksperimentai daugiausia lemia S.Poškaus eilėraščių knygos Nebaigta pasaka originalumą. Bet ne vien jie. Patrauklus, nepanašus į jokį kitą vaikų poezijos herojų, tikra individualybė yra šio rinkinio lyrinis subjektas Mikutis. Savitas eilėraščio modelis: visų pirma į akis krinta grafinis vaizdas – vertikalia linija perrėžę jį pusiau, turėtume dvi simetriškas dalis; ne mažiau svarbi ir intonacinė… Skaityti toliau »
Šiame lietuvių literatūros klasiko rinkinyje „Giesmė apie Gediminą”, „Aitvaras teisėjas”, „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus”, „Užgavėnės bendrabutyje ties kreivuoju tiltu”. Taip pat eilėraščiai ir straipsniai.
Bilietas iš dangaus – taip vadinasi 1990 m. pasirodžiusi pirmoji Juozo Erlicko knyga vaikams. Turbūt nebus per drąsu teigti, kad ši knyga – brandžiausias debiutas lietuvių vaikų poezijoje per visą jos istoriją. Nieko stebėtino – į vaikų literatūrą J. Erlickas atėjo su nemaža rašytojo patirtimi: kaip savitas humoristas, suaugusių skaitytojų simpatijas jau pelnęs knygomis Kodėl?,… Skaityti toliau »
Šiame leidinyje spausdinamas pluoštas šiuolaikinės lietuvių poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių iš įvairių rinkinių.
Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765-1775 m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas… Skaityti toliau »