Temos Archyvai: Drama

Mate Matišić — Pomirtinė trilogija

Mate Matišićius (g. 1965) yra vienas iš svarbiausių ir originaliausių šiuolaikinių kroatų rašytojų, jo populiarumą liudija vertimai į gausybę kalbų ir Europos teatrų repertuarai. Tai konvencijų nepripažįstantis autorius – ne vieną šokiruojantis, gąsdinantis ir piktinantis, o daug kam tiesiog nepatogus. Vienoje kūrybos sferoje neišsitenkantis talentas M. Matišićius yra ir puikus džiazo muzikantas, kompozitorius bei scenaristas.… Skaityti toliau »

Gytis Norvilas — Išlydžių zonos. Eilėraščiai

„Išlydžių zonos“ – trečiasis konceptualus jaunosios kartos poeto Gyčio Norvilo (g. 1976) eilėraščių rinkinys, kibirkščiuojantis eksperimentiniais naujų raiškos formų ir teminių laukų išlydžiais. Aukštą poetinę įtampą jame sukuria nervingai trūkčiojančios metaforos ir archajiškų įvaizdžių blyksniai, įelektrinantys modernios kasdienybės substanciją. Kompoziciškai vientisa ir itin vizuali knyga vainikuoja brandžius avangardinės poetikos eksperimentus, atliktus ankstesniuose poezijos rinkiniuose… Skaityti toliau »

Kostas Ostrauskas — Jūratė ir Kastytis

K. Ostrauskas – ryškiausias avangardistinės dramos atstovas lietuvių literatūroje, absurdo teatrui artimomis priemonėmis nagrinėjantis susidūrimo su likimu ir mirtimi patirtį. Vietoj tradicinių personažų jo dramose veikia metaforinės figūros; iracionalių, neretai parodoksalių situacijų vidinę įtampą sukuria minties raidos dinamika, o ne dramatinio įvykio plėtotė. Vienaveiksmėse pjesėse ir mikrodramose taip pat atpažįstama postmodernistinės estetikos stichija: žaidimas kultūriniais,… Skaityti toliau »

Jonas Aistis — Peizažas

Skaitmeninta iš knygos: Jonas Aistis. Daina graudyn ir įstabyn. Jono Aisčio poezijoje susipina romantinės ir modernistinės tendencijos, nuoširdumas ir ironija. Ryški pačios poezijos, kūrybos refleksija. Eilėraštis kuriamas ne tik kaip asmeninių jausmų raiška, bet ir kaip autonomiškas pasaulis, paneigiantis realybės dėsnius. Šią tendenciją rodo polinkis į rafinuotą, pasaką primenantį vaizdą. Į savo lyriką Aistis įtraukia… Skaityti toliau »

Aidas Marčėnas — Žmogaus žvaigždė

Tokia knyga nei kritikuojama, nei recenzuojama negali būti. Ji visai kitokia, o ir skaitytojas-žiūrėtojas ją atveria visai kitaip. Skaitymas ir žiūrėjimas čia tampa viena. Knyga išmarginta neįtikėtino grožio Šarūno Leonavičiaus piešiniais ir poeto Aido Marčėno eilėraščiais, kurie sugula į vieną darnų pasaulį. Tarp eilėraščių ir piešinių mezgasi dialogas – ten, kur nutyla žodžiai, prabyla vaizdai,… Skaityti toliau »

Leonardas Gutauskas — Paukščių takas

Leonardui Gutauskui eilėraštis yra tartum mažytė akvarelė, pieštuku apmestas eskizas, kompozicijos fragmentas, fiksuojantis šios akimirkos vaizdinius, kurie tuoj pat ištirps. Eilėraščio aš stovi kaip stebėtojas eilėraščio gelmės, kaitos ir stebuklo pakraštyje, kur viskas vyksta savaime: žvaigždė šiurena beržyne lapus, prieblandoj bitužė vaikiškai verkia, sningant lapinas auksinis loja ant gedulingos jotvingių delčios… Kone kiekviena eilėraščio eilutė… Skaityti toliau »

Sigitas Poškus — Nebaigta pasaka

Lingvistiniai eksperimentai daugiausia lemia S.Poškaus eilėraščių knygos Nebaigta pasaka originalumą. Bet ne vien jie. Patrauklus, nepanašus į jokį kitą vaikų poezijos herojų, tikra individualybė yra šio rinkinio lyrinis subjektas Mikutis. Savitas eilėraščio modelis: visų pirma į akis krinta grafinis vaizdas – vertikalia linija perrėžę jį pusiau, turėtume dvi simetriškas dalis; ne mažiau svarbi ir intonacinė… Skaityti toliau »

Juozas Erlickas — Bilietas iš dangaus, arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu

Bilietas iš dangaus – taip vadinasi 1990 m. pasirodžiusi pirmoji Juozo Erlicko knyga vai­kams. Turbūt nebus per drąsu teigti, kad ši knyga – brandžiausias debiutas lietuvių vaikų poezijoje per visą jos istoriją. Nieko stebėtino – į vaikų literatūrą J. Erlickas atėjo su nemaža rašytojo patirtimi: kaip savitas humoristas, suaugusių skaitytojų simpatijas jau pelnęs knygomis Kodėl?,… Skaityti toliau »

Kristijonas Donelaitis — Metai

Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765-1775 m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas… Skaityti toliau »