Temos Archyvai: Apsakymai
Kazimieras Barėnas — Apsakymų rinktinė
Joana Danutė Žilaitytė — Atnešiu leliją
Lyrinių miniatiūrų knyga. Nesudėtingas turinys – vaiko pokalbiai su motina – atskleidžia bręstančios sielos vidinį pasaulį, jos sąlytį su prieštaringa aplinka. Meistriškais dialogais ir iš jų kylančia prasminga potekste autorei pavyksta sukurti poetine nuotaika dvelkiančius vaizdus. Turtinga leksika, graži ir gyva kalba daro šią knygą mielą ir patrauklią.
Vladas Dautartas — Karalaitė gyvena
Jurgis Gimberis — Meilė bei kiti fundamentalieji mokslai
Komiški vaizdeliai, situacijos, keistenybės. Vienas ryškiausių Lietuvos humoristų išradingai parodijuoja mėgėjus pasigirti (ir pasigerti), išmintingai kalbėti ir nemokšiškai elgtis. Daug dėmesio skiriama žiniasklaidos priemonėms, ypač televizijai, vyrų ir moterų santykiams, meilei, neužmirštama pašmaikštauti ir „sekso klausimu“. Kai kurios humoreskos turi farso elementų, kitos – smagios novelės.
Giedra Radvilavičiūtė — Suplanuotos akimirkos
Pasak vertėjo ir eseisto Laimanto Jonušio, Giedros Radvilavičiūtės tekstuose taupūs ir taiklūs žodžiai gyvenimo kasdienybę paverčia nekasdienišku išgyvenimu. Tariamai nereikšmingi buities ar daiktų gyvenimo elementai sužėri subtilia, iki tol neregėta šviesa; nesėkmių keliama desperacija, pagauta ironiško žvilgsnio, virsta medžiaga literatūriniam laimėjimui. Tariant pačios autorės žodžiais, patekusiais į ankstesnės knygos pavadinimą, „siužetą siūlau nušauti“, bet numarinto… Skaityti toliau »
Jurgis Kunčinas — Užėjau pas draugą
Pernai netikėtai anksti mirusio talentingo rašytojo paskutinė trumpų apsakymų knyga. Išradingai konstruojamuose kūriniuose darniai pinasi tragizmas, komizmas, satyra, absurdas, erotika, išmonė ir žiaurūs tikrovės faktai. Stilingas pasakojimas nelabai paiso žanrinių ribojimų: greta grakščios novelės – šmaikštus feljetonas, perskaitęs ilgoką apsakymą, randi eseistikos šedevriuką.
Kazimieras Barėnas — Tūboto gaidžio metai
Autoriai — Ispanų novelės
Ineza Juzefa Janonė — Dvigulė lova
Naujoji rinktinė sudaryta iš dar nepublikuotos apysakos „Dvigulė lova” ir ankstesnėse knygose skelbtų daugiau ar mažiau pakoreguotų tekstų, sutelkiant dėmesį į gana paradoksalią bei prieštaringai vertinamą tikrovę, paženklinant ją poetinio mąstymo antspaudu. Tai nelyginant mąstymo bei jausenos skerspjūvis, atliepiantis platų nuotaikų, išgyvenimų bei minčių spektrą.
Lev Tolstoj — Ivano Iljičiaus mirtis
Apysakoje, pripažintoje pasaulinės literatūros klasika, Levas Tolstojus raiškiai vaizduoja vieno gyvenimo ir mirties istoriją: teismo valdininkas Ivanas Iljičius Golovinas gyvena padorų ir patogų gyvenimą, kol vieną dieną, savo naujajame bute kabindamas puošnias užuolaidas, slysteli nuo kopėtėlių ir krisdamas dunkstelį šoną…
Ivan Turgenev — Senilia
Rusų literatūros klasiko Ivano Turgenevo miniatiūrų rinktinė „Senilia“ – tai eilėraščių proza rinkinys. Knygoje „Senilia“ surinkti vieni paskutiniųjų Turgenevo kūrinių. Kai kurie yra tarsi užrašai, iš kurių galėjo gimti ilgesnis pasakojimas, kai kurie – lyg pokalbiai ar trumpi vaizduotės eskizai. Tai rašytojo mintys apie Rusijos žmones, apie tėvynę, apie laimę ir grožį, apie žmonių santykius.… Skaityti toliau »
Alphonse Daudet — Laiškai iš mano malūno
Žymaus prancūzų kritinio realizmo atstovo A. Dodė (1840– 1897) kūrinyje „Laiškai iš mano malūno“ tarsi gyvena visas Provansas. Visi apsakymėliai ir padavimai, sudėti šioje knygoje, tarsi eilėraščiai proza, kupini vidinės šilumos, nepakartojamo aromato. Romane „Nepaprasti Tartareno iš Taraskono nuotykiai“ demaskuojama provincijos miestelio gyvenimo rutina, kolonijinė Prancūzijos imperijos politika.
Renata Šerelytė — Balzamuotojas
Naujų novelių knygoje populiari rašytoja žvelgia į paprastus žmones ir margaspalvę kasdienybę – šiandieninę ir kiek ankstesnę. Dabarties pojūtis, subtilios įžvalgos ir švelni pašaipa jai padeda kurti įspūdingus, neretai groteskiškus vaizdus, keliančius juoką, užuojautą, virpulį. Novelės artimos žanro kanonui – intriguoja, saikingais potėpiais piešia žmones ir jų likimus, konkretų veiksmą perkelia į egzistencinių klausimų erdvę.
Gediminas Isokas — Kas čia krebžda
Juozas Sokas — Kurtinio giesmė
Kirsten Roupenian — Matau, kad nori
„Matau, kad nori“ – tai dešimties neįprastų, tamsaus humoro ir lytiškumo bei galios žaidimų sąsajomis paženklintų apsakymų rinkinys, atspindintis šiuolaikinį moterų pasaulį, kuriame persipina malonumas ir skausmas, meilė ir išdavystė, neįpareigojantis seksas ir neapčiuopiama, gniuždanti, beveidė prievarta. Ties realybės, fantazijos ir mistikos riba balansuojančios istorijos dažnai verčia jaustis nepatogiai, erzina, kelia nemalonius jausmus, bet kartu… Skaityti toliau »