Pradėsiu nuo pradžios.
Bėda ta, kad kiekvienas mūsų turėjo savo nuomonę, kada tiksliai viskas prasidėjo. Tada, kai Storulis Gavas gimimo dienos proga gavo kibirėlį kreidelių? Tada, kai ėmėme kreida piešti žmogelius ar kai jie ėmė rastis savaime? Ar nuo to siaubingo nelaimingo atsitikimo? Ar kai buvo rastas pirmas lavonas?
1986 m. mieguistame Anglijos kaimelyje 12-metis Edis su draugais nuobodžiai leidžia vasaros dienas. Pragariškame karštyje tirpstantį laiką paįvairina tik vaikų sugalvotas spalvotų kreidelių žaidimas. Susikūrę paslaptingą ženklų kalbą jie bendrauja tarpusavyje, išvengdami nereikalingo suaugusiųjų dėmesio. Tačiau vieną dieną kreida piešti ženklai nuveda juos prie žiauriai sudarkytos merginos kūno ir jų pasaulis pasikeičia negrįžtamai.
Prabėgus trims dešimtmečiams Edis buvo įtikėjęs, kad jam pavyko užmiršti tos vasaros nelaimes. Bet laiškas su kreidos gabaliuku ir vaikiška ranka nupieštu žmogeliuku priverčia suprasti, kad niekas anaiptol dar nebaigta.
Debiutinis anglų rašytojos C. J. Tudor romanas, sulaukęs didelio leidėjų dėmesio visame pasaulyje, leidžiamas daugiau nei 40 šalių. Knyga kupina psichologinės įtampos, prikausto dėmesį ir iki paskutinio lapo verčia nerimastingai spėlioti, kas vis dėlto nutiko.
