Karen Blixen (1885–1962, slapyvardis Isak Dinesen) – danų literatūros legenda. Jos garsiausias kūrinys „Iš Afrikos“ įrašytas į visų laikų geriausių knygų šimtuką. Rašytoja kelis kartus buvo pristatyta Nobelio literatūros premijai, o E. Hemingway, atsiimdamas šį apdovanojimą, ištarė, jog premijos yra labiau nusipelniusi K. Blixen.
Nelaiminga meilė vyrams ir laiminga meilė Afrikai. Taip galima apibūdinti K. Blixen gyvenimą, kuris primena aštraus siužeto romaną. Iš tėvo, metus praleidusio tarp Amerikos indėnų, o vėliau pasikorusio Kopenhagoje, Karen paveldėjo nuotykių ieškotojos dvasią. Jaunystėje paskelbusi kelias apysakas, 1914 m. su savo vyru ji išvyko į Keniją ir Ngongo kalnų papėdėje įkūrė kavos fermą. Čia ji praleido 17 įspūdingiausių gyvenimo metų, kuriuos lydėjo žavinga Afrikos kasdienybė, skyrybos su ją sifiliu užkrėtusiu vyru ir tik penkerius metus trukusi meilė anksti žuvusiam anglų aristokratui ir lakūnui. Skaudi netektis sutapo su kitomis bėdomis. Nebegalėdama išlaikyti fermos, K. Blixen buvo priverstąją parduoti ir atsisveikinti su pamėgta Afrika.
Grįžusi į Daniją K.Blixen vėl griebėsi plunksnos. 1934 m. pasirodė jos pirmoji knyga „Septynios gotiškos sakmės“. Antrojo pasaulinio karo metais ji parašė romaną „Angeliškos keršytojos“ (1944 m.), o vėliau daugiausia rašė apysakas, kurių garsiausia – 1987 m. režisieriaus Gabrielio Axelio ekranizuota „Babetės puota“.
Pasaulinę šlovę K.Blixen pelnė autobiografinė knyga „Iš Afrikos“ (1937 m.), kurioje ji mintimis sugrįžo į mylimą Keniją. Pagal šį kūrinį režisierius Sydney Pollackas pastatė net septynias „Oskaro“ statulėles laimėjusį filmą.
ir
