Lietuvių kilmės Amerikos rašytojos Birutės Putrius romanas „Paklydę paukščiai“ – tai pasakojimas apie pirmuosius išeivių iš Lietuvos žingsnius naujoje šalyje, jų bandymą įsitvirtinti ir pastangas išsaugoti ryšį su gimtąja šalimi.
Du kontinentai ir keturiasdešimt metų – tokią laiko ir erdvės geografiją aprėpia knygoje pasakojamos trumpos istorijos. Pagrindinė veikėja Irena Matas į Čikagą atvyko dar būdama vaikas. Jos ir jos draugų istorijos gyvai perteikia iššūkius, su kuriais jiems tenka susidurti, bandant įsitvirtinti svečioje šalyje. Vienas iš svarbiausių klausimų – ką reiškia būti amerikiečiu, kai iš tiesų juo nesi?
Susipinančios Talmano gatvės gyventojų istorijos – tai sunkaus ir ne visada sklandaus bandymo prisijaukinti naująją šalį atspindys. Kol vaikų tėvai vis dar gyvena praeitimi, vaikai bando kurti ateitį naujoje šalyje ir stengiasi pasinaudoti visomis jos siūlomomis galimybėmis.
Brandą pasiekusių Irenos ir jos draugų ambicijos neapsiriboja vieno Čikagos priemiesčio gatvėmis ir jiems norisi pakelti sparnus tolesniam skrydžiui, tačiau ar jų nesulaikys praeities nostalgija?
Po daugelio dešimtmečių griuvus Geležinei uždangai, kai kurie iš jų sugrįš į sovietų valdomą gimtąjį kraštą, tačiau čia juos pasitiks dar daugiau nežinomybės.
„Paklydę paukščiai“ – tai pasakojimas apie dvi kartas. Viena iš jų prisimena tarpukarį, kai galėjo džiaugtis erdviais namais, gėrėtis darželiuose augančiomis gėlėmis ir valgyti iš porcelianinių indų. Dabar jiems tenka nešioti dėvėtus drabužius, gyventi ankštame bute ir mokytis svetimos kalbos. Kita karta – jaunimas, vis labiau pamirštanti tėvų šalį ir trokštanti gyventi naujajame pasaulyje. Jie nuolat balansuoja tarp noro siekti amerikietiškos svajonės ir ištikimybės tėvams bei jų praeičiai.
Birutė Putrius pasakoja dirbusi anglų kalbos ir literatūros mokytoja, tačiau jos didžiausia svajonė visada buvo rašyti – tam ji lankė įvairius kursus, mokėsi scenarijų kūrimo, tačiau vėliau nusprendė imtis prozos.
Anot autorės, įkvėpimas parašyti knygą „Paklydę paukščiai“ užklupo aplankius vaikystės vietą – Marketės parką. Jis buvo neatpažįstamai pasikeitęs, neliko sausakimšų ūžiančių tavernų ir keistų jų lankytojų. Birutė Putrius panoro aprašyti, kaip jautėsi į svetimą šalį atvykę lietuvių išeiviai – jos knyga pirmiausia buvo skirta amerikiečių auditorijai.
„Puikus žvilgsnis į Lietuvos ir Amerikos kultūras bei šalių istoriją. Putrius nuostabiai jautriai perteikia ištremtų žmonių namų ilgesį. <…> Lietuviškas folkloras kuria magiškojo realizmo atmosferą.“
Publisher’s Weekly
„Knygoje netrūksta ir tragiškų, ir komiškų scenų, tačiau jautri Putrius plunksna visada švelni, motyvai nuoširdūs, o įžvalgos gilios – perskaitę knygą ne tik daug sužinome, bet ir gerai praleidžiame laiką.“
Vilnius Review
