MANIAC‘as – romanas apie mąstymo ribas ir racionalumo iliuzijas, užburiantis XX a. svajonių ir XXI a. košmarų triptikas, atskleidžiantis įspūdingą kelią – nuo nestabilių matematikos pagrindų iki dirbtinio intelekto įsigalėjimo; Fizikos sieloje apsigyveno demonas, blogis, kartu vedantis nacius į valdžią: dar 1933 m. tai nujautė fizikas Paulis Ehrenfestas, artimas Einsteino draugas, atėmęs sau ir savo sūnui gyvybę, kad netektų matyti irracionaliu tapusio mokslo padarinių; Šie būgštavimai romano skyriuje apie Johną von Neumanną – vunderkindą, kurio protas gąsdino aplinkinius, „marsietį“, sukėlusį revoliucijas visose srityse, kuriose dirbo, – pasitvirtina. Von Neumannas prisidėjo prie Manhatano projekto kuriant atominę bombą, sugalvojo žaidimų teoriją, sukūrė modernųjį kompiuterį, buvo vienas pirmųjų, prabilusių apie dirbtinį intelektą, virtualią visatą ir skaitmeninę ateitį. Apie jo beprotišką genialumą, ryškų ir destruktyvų gyvenimą pasakoja galybė balsų – nuo žymiausių XX a. fizikų iki bičiulių ir artimųjų, besižavinčių ir vis labiau besibaiminančių; Triptikas baigiamas kinų stalo žaidimo go dvikova tarp čempiono Lee Sedolo ir dirbtinio intelekto programos „AlphaGo“ – kaprizingos, gąsdinančios dievybės, įkūnijančios esminį neužbaigto von Neumanno projekto siekį – sukurti antžmogiško intelekto skaitmeninę būtybę; Išmoningai jungdamas mokslo istorijos faktus ir grožinės literatūros naratyvinius variklius, Čilės autorius Benjamínas Labatutas vedžioja mus vizionieriškų ir šiurpių istorijos momentų, atominių sprogimų audrų, Šaltojo karo strategijų ir virtualios visatos gimimo vingiais. MANIAC‘as baugina, priverčia klaidžioti po šiuolaikinio mokslo labirintus ir atveria jų viduje slypinčią grėsmingą tamsą; Apie autorių: Benjamínas Labatutas (gim. 1980 m.) – Čilės prozininkas, gimęs Roterdame, užaugęs Hagoje, Buenos Airėse ir Limoje. Pirmoji jo knyga, apsakymų rinkinys Antarktika prasideda čia (La Antartica empieza aqui), 2009 m. pelnė umam (Universidad Nacional Autonoma de Mexico) skiriamą Premio Caza de Letras, o 2012-aisiais – ir vieną svarbiausių Čilėje, Santjago savivaldybės literatūros premiją. 2020 m. pasirodęs romanas Kai liaujamės suprasti pasaulį (Un verdor terrible) sulaukė tarptautinio pripažinimo: knyga buvo išversta į 33 kalbas, angliškas jos leidimas pateko į prestižinio apdovanojimo The International Booker Prize trumpąjį sąrašą, o The New York Times ją įtraukė į geriausių 2021 m. grožinių kūrinių penketuką. Tais pačiais metais leidyklos rara ji buvo išleista lietuviškai (iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė); Benjamínas Labatutas išbando ir sulieja žanrų ribas. Jo knygos neretai apibūdinamos kaip „nefikcinės“, grožinis tekstas čia pinasi su biografiniais faktais ir eseistika, realūs įvykiai apvelkami literatūrine žaisme. Labatuto kūrybos dėmesio centre dažnai atsiduria kiti kūrėjai ir mokslininkai, jų gyvenimai ir atradimai, atspindintys ploną ribą tarp žmonijos žinojimo ir nežinomybės, asmens genialumo ir beprotybės. Literatūros bandymą pasaulio nepažinumą aprėpti žodžiais Labatutas taip pat laiko iš dalies mokslišku – anot paties čiliečio, knygos jam panašios į „pamišusių mokslininkų ir alchemikų laboratorijas, nes jose leidžiama žaisti idėjomis, neverčiant jų griežtai atitikti tikrovę“.
