Puikiai skaitytojų įvertintame Barbaros O’Neal bestseleryje „Kai mes tikėjome undinėmis“ ryškiomis gijomis pinasi dramatiška šeimos istorija ir aistringas meilės romanas, stiprūs charakteriai ir atleisti sugebančios širdys.
Netikėtai per televizorių pamačiau savo seserį, kuri penkiolika metų buvo mirusi…
Po šešių valandų nepertraukiamo darbo Santa Kruzo ligoninės priimamajame gydytoja Kitė Bianči galėjo pamatyti bet ką. Tačiau abejonės išsisklaido dar sykį pažiūrėjus žinių reportažą apie gaisrą viename Oklando naktinių klubų. Už naujienas pranešančio reporterio peties ji aiškiai išvysta Džosės veidą.
*Ji gyva.
Nežinau, iš kur, bet žinau, kad tai tiesa.*
Po kelių dienų Kitė jau sėdi lėktuve į Naująją Zelandiją, pasiryžusi rasti seserį, kurios manė netekusi per teroristų sukeltą traukinio sprogimą, ir skrenda ieškoti atsakymų. Kur visus tuos metus buvo jos gražuolė sesuo? Kokia moterimi ji tapo? Ar vis dar plaukioja banglente? Nuo ko pabėgti norėjo taip stipriai, kad išsižadėjo ne tik praeities, bet ir šeimos?
Sesers paieškos Kitei sužadina skausmingus prisiminimus, apnuogina tamsiausias paslaptis, vėl atveria vaikystės randus, tačiau kartu dovanoja tai, apie ką nė nedrįso svajoti.
