Azar Nafisi knygoje Skaitant Lolitą Teherane skaitymo sampratą išplečia iki kolektyvinės rezistencijos formos ir pasitelkusi literatūrą pastato namus mieste, kuriame moterys nebesijaučia savos.
Nafisi studentės tapatinasi su Nabokovo Lolita, nes jų visų gyvenimai konfiskuojami, perbraižomi pagal totalitarinę fantaziją. Nafisi savo studentėms užduoda nusikaltėliškus namų darbus – ginti savo privačias vaizduotės ribas, laisvai interpretuoti, įžodinti savo jausmus ir mintis, kylančius skaitant literatūros kūrinius. LAPO lentynoje esantys autoriai, kaip Susan Sontag, taip pat kviečia atvirai priimti meno kūrinius, Anatolijus Kuznecovas primena apie vaizduotės svarbą norint išlikti žmogumi, Olga Šparaga aprašo moterų tarpusavio rūpestį kaip išlikimo sąlygą totalitarinėje santvarkoje. Kartu su Azar Nafisi kviečiame iš literatūros mokytis empatijos, nes knygose, kitaip nei realiame gyvenime, atsiskleidžia žmonių daugiabriauniškumas, ir iš naujo pamilti skaitymą, nes įkvėpta knygos patirtis nesibaigia užvertus paskutinius knygos puslapius.
