Garsiojo detektyvo Šerloko Holmso prototipas buvo Edinburgo universiteto profesorius, chirurgas Josephas Bellas, dėstęs ir pačiam mediciną studijavusiam, vėliau rašytoju tapusiam A. C. Doyliui. J. Bellas tapo pirmuoju sekliu, kurio dedukciniais sugebėjimais ne kartą naudojosi policija. Profesorius atidžiai sekė Šerloko Holmso nuotykius ir konsultavo šių apsakymų autorių.
Istorijos apie dedukcijos meistrą taip išgarsino A. C. Doylį, kad rašytojas, slegiamas skaitytojų reikalavimų tęsti apsakymus, netgi „nužudė“ savo herojų. Visgi detektyvų mėgėjams nerimstant po devynerių metų A. C. Doylis turėjo „prikelti“ gudrųjį seklį iš mirusiųjų ir iš viso parašė penkiasdešimt penkis apsakymus bei keturias knygas apie Šerloką Holmsą ir ištikimąjį jo bičiulį daktarą Vatsoną.
Šioje, antroje rinkinio dalyje, rasite šiuos apsakymus:
Baskervilių šuo,
Keturių ženklas,
Raudonplaukių lyga,
Skandalas Bohemijoje,
Kreivalūpis,
Atsitikimas tuščiame name,
Šokantys žmogiukai,
Šeši Napoleonai
