Serija: „Pasaulio pasakos #24“.
Čia leidžiamos arabų pasakos tėra gal dešimta dalis pasakų, žinomų vardu „Tūkstantis ir viena naktis“. Iš arabų kalbos į prancūzų kalbą pirmą kartą jas išvertė XVIII amžiuje prancūzas Galanas. Knyga turėjo baisų pasisekimą: leidimas ėjo po leidimo. Paskui jos buvo išverstos į anglų ir kitas kalbas. Tos pasakos yra kilusios ne iš vienos vietos ir ne vienu metu. Jų tėvynė yra ne tik Arabija, bet ir Indija, Persija, Mesopotamija, Sirija, Egiptas ir kitos artimesnės šalys. Yra kai kas į jas patekę net iš Europos. Jų atsiradimo metas apima laiką nuo mūsų eros: pirmojo lig šešioliktojo amžiaus.
Paskutinis tų pasakų rinkinys buvo išleistas Persijoje ir pavadintas; „Tūkstantis pasakų“. Tas rinkinys VIII amžiuje buvo išverstas į arabų kalbą ir išleistas Bagdade antrašte „Tūkstantis naktų“. „Tūkstantis pasakų“ buvo pakeista pavadinimu „Tūkstantis naktų“ dėl rytų kraštų: papročio pasakoti naktimis. Bet persiškas rinkinys ir jo arabiškas vertimas nereiškia, kad ten būtų tikrai tūkstantis pasakų: jų kalboj žodis; „tūkstantis“ reiškia tiktai didelį skaičių. Nuo XI amžiaus islamo Rytai pateko į turkų įtaką, ir turkų kalbos būdu „tūkstantis“ buvo pakeistas; „tūkstantis ir vienas“, vadinas, labai didelis skaičius. Tada ir atsirado» pavadinimas „Tūkstantis ir viena naktis“. Bet pasakų skaičius to pavadinimo rinkiniuose buvo toli gražu ne vienodas ir ne lygus. Į arabų leidinį „Tūkstantis naktų“, išėjusį Bagdade X amžiuje, buvo pridėta jau nemaža naujų pasakų, nebuvusių persų rinkinyje „Tūkstantis pasakų“. Bagdado rinkinys buvo visai baigtas redaguoti XII amžiuje ir pavadinimu „Tūkstantis ir viena naktis“ nukeliavo į Egiptą. Ten buvo pridėta vėl naujų pasakų, gautų iš įvairių šaltinių. Egipto rinkinys buvo galutinai sudarytas XVI amžiuje.
Arabų pasakos tikra stebuklų karalystė: skaitytojas mato užburtus laivus, deimantų slėnius, puikiausius rūmus dykumoje, į gyvulius paverstus žmones, visas ligas gydančius obuolius ir daugybę kitų negirdėtų neregėtų daiktų. Čia žmogus, patekęs į didžiausią pavojų, netikėtai susilaukia pagelbos, per vieną valandą nukeliauja į tolimas šalis ir vėl grįžta, vargšas tampa didžturčiu. Pasakų turinys taip gudriai sumazgytas, jog skaitydamas niekados nežinosi, kas toliau atsitiks.
