Prancūzų rašytojas Antoine’as de Saint-Exupery (1900–1944), nemirtingų „Žemė, žmonių planeta“, „Karo lakūnas“ ir kt. autorius, savo didžiąją knygą „Citadelė“ rašė nuo 1936 iki 1944 m. Besidomintiems, kada ji pasirodys, Saint-Exupery atsakydavo: „Aš jos niekada nepabaigsiu. Tai bus mano pomirtinis kūrinys!“ Taip ir atsitiko: knyga išleista 1948-aisiais, praėjus ketveriems metams po jos autoriaus, rašytojo ir lakūno, žūties.
Nuo „Mažojo princo“ iki savo testamento — „Citadelės“ — A. de Saint-Exupery kartoja tą pačią mintį, tą pačią pamoką: niekada nesižemink, nenupulk. Gal nebus papiktnaudžiauta metafora, jei čia įžvelgsime lakūno patarimą: svarbiausia niekados nekristi, išsaugoti aukštį
Nekelia abejonių, kad rašytojas norėjo padaryti šį kūrinį gyvenimo knyga, patirties, minties ir išminties visuma, literatūrinių lūkesčių išsipildymu.
