XX a. antrosios pusės lietuvių poezijoje ryškiai matomi du poetai – Antanas ir Tomas Venclovos, tėvas ir sūnus. Pirmasis yra tapęs savotiška sovietinės lietuvių poezijos ir ne tik poezijos emblema, antrasis – aštuntuoju-devintuoju dešimtmečiu žinomas disidentas, šiuo metu bene žymiausias pasaulyje lietuvių poetas, Jeilio universiteto profesorius. Šioje knygoje abu poetai susitinka: tėvo eilėraščių rinkinį „Erškėtis“ sudarė jo sūnus Tomas Venclova. Rinkinyje 51 eilėraštis – jaunesnysis poetas atrinko tuos kūrinius, kurie jam pasirodė besą gyvybingi ir dabar, istorinei epochai pasikeitus, o literatūrinei tradicijai aktualizavus kitus vardus.
