Šiame iškiliausiame išeivijos rašytojo Antano Škėmos (1911–1961) romane svarstomos individo sielos, talento ir menkystės problemos šių dienų pasaulyje. Jos atsiskleidžia per pagrindinio herojaus Antano Garšvos sąmonę, kur pramaišiui plaukia šeimos praeities prisiminimai, desperatiška dabartis ir dramatiški meilės trikampio išgyvenimai. Nuolat pasikartojantys priepuoliai veda herojų į beprotybę.
