Iš pirmo žvilgsnio jie atrodė svajonių pora – jauni, gražūs, tarsi sutverti vienas kitam. Nuo tos akimirkos, kai Polina, svetima Baltimorės lenkų kvartale, įžengė į Maiklo motinos krautuvėlę, jis pametė dėl jos galvą, o pasaulį krečiantis Antrasis pasaulinis karas paskubino jų santuoką, nors jos neturėjo būti.
Polina – impulsyvi, nepraktiška vėjavaikė, gyvenanti šia diena. Maiklas – lėtas, atsargus, kritiškas, viską gerai apgalvojantis. Ir jei dauguma sutuoktinių ilgainiui prisitaiko ir nugludina aštrius kampus, Polinos ir Maiklo santuoka ir po daugelio metų išlieka… mėgėjiška, o nuolatiniai kivirčai dėl menkniekių palieka gilius pėdsakus. Net praėjus trims dešimtims metų, tapę artimiausiais žmonėmis savo anūkui, jie vis dar tokie patys, įsišaknijusių skirtumų kamuojami. Polina tebetiki, kad visus nesutarimus galima išspręsti, užsispyrėliui Maiklui jie pamažu tampa sunkiai pakeliami.
