Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu.
Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.
Visgi, norint geriau suprasti Ruszczyco meninės veiklos Vilniuje pobūdį ir priežastis, reikia atsigręžti ir į ankstesnius dailininko gyvenimo etapus. Todėl knygoje „Ferdynandas Ruszczycas: Civis vilnensis sum” ne tik analizuojama Ruszczyco kūryba Vilniuje, bet ir gvildenami jo kilmės, studijų, kūrybos, socialinių ryšių klausimai iki vilnietiškojo periodo: siekiama rekonstruoti svarbiausius gyvenimo įvykius, pateikti juos platesniame dailės, kultūros ir visuomeninių procesų kontekste.
Knygą „Ferdynandas Ruszczycas: Civis vilnensis sum” papildo gausi ikonografinė medžiaga, išsami santrauka anglų kalba. Prieduose pristatomi vilnietiškojo periodo Ruszczyco skelbtų straipsnių, skaitytų paskaitų, sakytų kalbų vertimai į lietuvių kalbą. Tai itin vertingas rašytinis šaltinis visiems, besidomintiems Vilniaus dvasine ir materialine kultūra, atveriantis dar vieną Ruszczyco asmenybės pusę, iki šiol menkai pažinotą, – siekį žodžiais įprasminti savąją miesto viziją, formuoti miesto spiritus loci įvaizdį.