Vieno garsiausių šiandienos Izraelio rašytojų Amoso Ozo naujausias romanas „Judas“ – tai pasakojimas apie išdavystę, apie nesibaigiančią žydų, krikščionių ir arabų istoriją. Ar išties išdavikai visada yra neteisūs ir morališkai smerktini – nesvarbu, ar tai būtų Jėzų išdavęs Judas, ar šiandienos Izraelio politikai nepritariantis žydas?
1959-ųjų pabaiga. Romantiško ir geraširdžio Šmuelio Ašo gyvenime nutinka vien nelaimės – jo tėvo verslas bankrutuoja, mylima mergina grįžta pas buvusįjį ir už jo išteka, o jis pats niekaip negali baigti studijų. Išsigelbėjimą pasiūlo skelbimas laikraštyje – mainais į kasdienius pokalbius, Šmuelį priglaudžia senyvas vyras Geršomas Valdas. Kartu naujuosiuose namuose gyvena ir Atalija Abravanel – bene dvigubai už vaikiną vyresnė moteris, kuri perspėja, kad šis jos neįsimylėtų. Priešingu atveju teks susikrauti daiktus ir grįžti iš kur atvykęs.
Trijulė gyvena Jeruzalės pakraštyje, dienos teka įprasta vaga. Tačiau vidiniai Šmuelio išgyvenimai neduoda ramybės – viena vertus, sutikta moteris pažadina kūno geidulius ir aistrą. Kita vertus, mintimis jis vis grįžta prie nebaigto savo magistro darbo „Jėzus žydų akimis“. Kadangi filosofiniai pokalbiai su šeimininku dažniausiai sukasi apie išdavystę, jam pasidaro įdomi Judo Iskarijoto išdavystės istorija ir pati išdavystės samprata. Šmuelis iškelia neįtikėtiną, net radikalią teoriją… O besistengamas iminti jį priglaudusių žmonių gyvenimo mįslę atveria šiuos namus slegiančias tamsias paslaptis.
Dovanodamas mums romaną „Judas“, Ozas suteikia galimybę skaityti įžvalgų, daugiasluoksnį, emociškai ir intelektualiai sudėtingą pasakojimą, kuris stilistiškai užburia ir yra itin paveikus. Tai romanas, keliantis klausimus ir siūlantis savo idėjas. Ką reiškia būti išdaviku ir kaip ši žymė paveikia jos palytėtą žmogų.
Izraelio rašytojas Amosas Ozas skaitytojus sugrąžina į Beno Guriono vadovavimo Izraeliui laikus. Asmeninės veikėjų dramos vyksta didesnių politinių ir socialinių pokyčių kontekste. Rašytojas drąsiai žvelgia į dabartinę žydų tautos istoriją ir svarsto, kaip Izraelio įkūrimo klausimas susijęs su išdavystės samprata – ar visi, siūlantys alternatyvią sugyvenimo Vidurio Rytuose galimybę, yra verti išdaviko etiketės?
„Judas“ – paskutinis Amoso Ozo romanas, pasirodęs 2014 m., o 2017 m, nominuotas „Man Booker“ premijai. Kritikų teigimu, ši knyga – tai Izraelio valstybės istorijos alegorija.
„Ozas tarsi nori mums pasakyti, kad pasaulis neteisingai supranta Izraelį – lygiai kaip Judas neteisingai suprato Jėzaus žinią, o pats Izraelis – savo pranašų žinią, savo istoriją ir siekius. Labiau meilės traktatą, nei meilės istoriją primenančiu romanu Ozas tarsi klausia mūsų „Ar aš nesakiau?“
The Irish Times
„Daugiasluoksnis, provokuojantis ir – kai kalbame apie pasakojamą meilės istoriją – delikatus seno sukirpimo idėjų romanas, neįtikėtinai ir įtraukiančiai skambantis šiandien.“
The Guardian
Iš hebrajų kalbos vertė Kristina Gudelytė-Lasman
