Prancūzams Amélie Nothomb — lyg geras vynas ar sūris. Kultinė figūra, dievinama skaitytojų, ypač jaunimo. Kiekvienas jos romanas labai laukiamas, iškart „degustuojamas“, patenka į… perkamiausių knygų sąrašą ir tuoj pat verčiamas į kitas kalbas.
Gyvsidabris. Saloje, nepatraukliu pavadinimu Mirties Pasienis, gyvena senis Kapitonas, jauna panelė Hazelė ir keli tarnai. Jie gyvena prabangoje, bet visoje saloje nėra nė vieno… veidrodžio. Jokio inkrustuoto baldo ar lakuoto daikčiuko. Net arbatą Hazelė geria tik su pienu. Ir tik dėl to, kad ji nepamatytų savo veido. Susirgus Hazelei, į salą pakviečiama slaugytoja Fransuaza. Ji netrukus viską supranta (mes tai suprasime negreit) ir slapta pradeda daužyti termometrus, kad iš surinkto gyvsidabrio padarytų veidrodį. Beje, yra dvi romano pabaigos. Pribloškiančios abi.
