Sužinojęs apie tragišką tėvo ir pamotės mirtį, Markas Hedlis, pirmą kartą po ketverių metų, grįžta namo. Atgailaudamas dėl to, kad taip priešinosi tėvo ir aktorės santuokai, jis nusprendžia išpirkti kaltę pasirūpindamas mažąja įsesere, kurios niekuomet nėra matęs. Tačiau Džiulija jau seniai nebe maža mergaitė. Ji ir grupelė aktorių gyvena dvare, kurį Markas kadaise vadino namais, ir puikiai žino, kad Markas nepritars tokiai jos savivalei. Juk jis nekentė jos mamos, o ji taip pat buvo aktorė. Norėdama apsaugoti draugus nuo jo paniekos, Džiulija paprašo juos imtis tarnų rolių. Tačiau supratusi, kad Markas labai pasikeitęs, ji liaujasi nerimavusi dėl to, kad gali netekti namų. Kur kas svarbiau – neprarasti širdies.
