Ši 2-oji knygos „Litua” laida, išleidžiama nebelikus nei vieno neišplatinto tik prieš mėnesį išspausdintos 1-osios laidos egzemplioriaus. Ji pasipildė 2013 m. rudenį parašyta „Vilniaus novele”, o knygos tekstas šiek tiek pakoreguotas pagal autoriaus taisymus.
Knygoje „Litua” skelbiami Algirdo Patacko pirmieji tekstai, spausdinti dar XX a. 7-ojo dešimtmečio sovietinio pogrindžio savilaidoje, paskutiniai – dabar. Jų esmę nusako pavadinimas – Litua, Lietuva tėvynė. Tai baltistikos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant plačiąja prasme – nuo studijų apie mūsų esą, savimonę, mentą, baltų religiją, jos sąlytį ir sąsajas su krikščionybe, apie kalbą, istoriją, iki grožinės literatūros tekstų. Lietuvių kalbai skiriama itin daug dėmesio, nes, pasak autoriaus, „kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, ją praradus mūsų tautos jau nebebūtų“.
Nors tokios knygos vadinamos gyvenimo knygomis, autorius, būdamas pogrindžio kultūros, „Pastogės Lietuvos“ žmogumi, nesiekia akademinio pripažinimo, rašo eseistiniu stiliumi, leisdamas sau „laisvai kvėpuoti“ – už tai buvo giriamas žymaus baltisto Vladimiro N. Toporovo.
