„Aušrų migla” – trisdešimt pirmoji žinomo prozininko Algimanto Zurbos knyga ir tryliktasis romanas jo kūrybinėje biografijoje. Rašytojo dėmesys čia sukauptas į mūsų prozoje mažai tyrinėtą lietuvių tremtį į Sibirą.
Prano Veinoriaus šeima į tėviškę – Biržų kraštą – grįžta sukaupusi lėšų, bet čia, gimtajame krašte, nebesugeba prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Pagrindinis herojus pasijunta tarsi slidinėjantis ant ledo, jis pamažu degraduoja. Ankstyva žmonos mirtis, dėl nesiliaujamo girtuokliavimo vaikai atimami į internatą, tėvų sodybą nusiaubia gaisras. Ir vis dėlto pro liūdnos kasdienybės miglą šviečia vilties spindulys, kviečiantis atsitiesti, nepasiduoti. Nerimastingas pavojaus varpas žadina klumpantį žmogų prisikėlimui…
Su epiniu užmoju A. Zurba pasakoja emocingą vieno gyvenimo istoriją, kurioje herojų psichologizmas gražiai dera su socialine dabarties problematika.
