Ekonomikoje ir kultūroje viešpatauja krizės, recesijos, nuosmukiai, todėl romano personažai kartais tampa komiški, ir kai jie kalba išminties žodžius, nežinia, ar juoktis, ar verkti… Galbūt autoriai siekia įkalinti skaitytojus paradoksų narvuose, paklaidinti keistų įvykių ir apmąstymų labirintuose? Ketvirtoje bendroje rašytojų Algimanto Lyvos ir Mindaugo Peleckio knygoje iškyla rimti idėjiniai nesutarimai tarp pagrindinių personažų Guru Guru ir Dravenio. Įdomu, kuo baigsis šis „konfliktas“? Gal tai ir yra šios knygos esmė ir varomoji jėga? Į šį klausimą negali atsakyti net patys autoriai. Laisvė tampa kronikų moto ir amžinu varikliu, todėl keliaujama bet kur, ir ne tik Žemės planetos geografinėse platumose, bet ir kosmoso platybėse ieškoma atsakymų į pagrindinius būties klausimus. Peršasi mintis, kad tik dvasios kalėjime suvokiama tikroji laisvės vertė, todėl ši knyga yra iracionali ir eklektiška, ko, matyt, ir siekė šio keisto kūrinio autoriai.
