Toli nuo fronto linijos, Normandijoje, dviračiu važiuojantį Leoną triskart aplenkė pedalus baisiai greitai minanti Luizė. Miestelyje Leonas stengiasi susirasti žaliaakę merginą, kurios niekaip negali išmesti iš galvos. Du įdomiai mąstantys jaunuoliai puikiai jaučiasi leisdami laiką drauge, vienas kitą supranta iš pusės žodžio. Besibaigiančio Pirmojo pasaulinio karo gūsis įsimylėjėlius užklupo kelyje. Kulkosvaidžio sužeistas Leonas išgyveno, bet išėjęs iš ligoninės sužinojo, kad jo mylimoji Luizė žuvo. Sukrėstas netekties jis paliko miestelį ir išvyko į Paryžių.
Po dešimties metų Leonas – Paryžiaus kriminalinės policijos tarnautojas, rūpestingas vyras ir mylintis tėvas. Šeimos gyvenimas nesuteikia lauktos pilnatvės, širdį kartais suvirpina pirmosios meilės prisiminimai. Vieną vakarą metro Leonas išvysta merginą, primenančią karo audrose pradingusią Luizę. Taip po dešimtmečio Leonas sužino, kad Luizė gyva, ji gyvena ir dirba tame pačiame mieste. Abiejų jausmai nepasikeitė, bet ji nenori ardyti jo šeimos. Ir kaip jiems likti drauge? Keistai besiklostęs dviejų žmonių viso gyvenimo ryšys pasirodė stipresnis už abiejų daliai tekusius, istorinių įvykių nulemtus sukrėtimus ir likimo smūgius.
Prancūzijoje gimęs, Šveicarijoje gyvenantis Alexas Capus rašydamas dviejų įsimylėjusių žmonių istoriją pasaulinių karų purtomais laikais rėmėsi savo senelio patirtais dalykais. Autorius sukūrė grakštų, šmaikštų, skoningą ir sodrų pasakojimą apie to meto realijas ir, žinoma, apie meilę, atlaikiusią artilerijos antpuolį, vokiečių okupaciją, dešimtmečius trukusį išsiskyrimą, taip pat apie sunkų pasirinkimą tarp jausmo ir pareigos, asmeninės laimės ir žmonių, priklausančių nuo tavęs.
Leonas ir Luizė yra iš tiesų nepamirštama pora, kuriai likimo skirta tik nedaug laiko praleisti kartu, bet visada išlikti vienam kito širdyje.
