Kas jis, žmogus, vardu Albertas Speeras? Naivus aristokratiškų manierų architektas, talento ir likimo valia tapęs Adolfo Hitlerio bičiuliu? O gal fanatiškas nacis, monstras ir karo nusikaltėlis, tik per plauką išvengęs Niurnbergo proceso kartuvių? Ar tiesiog genialus vadybininkas – Trečiojo reicho ministras, stebuklingu būdu beprotiškai maksimaliai įsukęs Vokietijos karo pramonės mašinos smagračius?
Skaitydamas memuarus, nepaliauji stebėtis pulsuojančiu, gyvu nervu ir kartu nepaprastai lengvu autoriaus stiliumi. Taip, neabejotinai prie visų Alberto Speero talentų tenka priskirti ir šį – rašytojo. Nuteistas 20 metų kalėti už tai, kad kaip ginkluotės ir amunicijos reikalų ministras naudojosi vergų darbu, A. Speeras slapta rašė ir išsiuntė iš Špandau kalėjimo 1200 atsiminimų rankraščio puslapių. Jie virto dviem atsiminimų knygomis, atskleidžiančiomis intriguojantį Hitlerio ir paties „chameleono architekto“ portretą.
