Esu pabaigæs filosofijos studijas, todël tikrai þinau, kas yra ávairiausi tekstai ir kaip juos skaityti. Vedu ðiuos mokymus jau 3 metus. Galiu per 30 minuèiø perskaityti ir beveik mintinai iðmokti ðeðtadienio „Lietuvos rytà“. Knygà „Vienuolis, kuris pardavë Ferrari“ perskaityti per 40 minuèiø. Greitàjá skaitymà naudoju kasdien. Paauglystëje buvau knygø fanas ir perskaièiau ne ðimtus, o ko gero tûkstanèius knygø. Esu praktikas ir vadovaujuosi tuo, jog skaitomos mintys turi á mûsø gyvenimà atneðti kaþkokios naudos. Greituoju skaitymu susidomëjau, nes tai viena tø disciplinø, kurias þmonës daþnai áraðo á darbø, kuriuos reikia padaryti per gyvenimà sàraðà. Tad tikslas iðmokti greitojo skaitymo daþnai atsiduria tarp kitø tikslø tokiø kaip paskraidyti su oro balionu, iðsimaudyti þiemà jûroje, aplankyti Kalëdø senelá Laplandijoje, iðmokti jogos ir t.t.
