A.Mickevičiaus poema „Konradas Valenrodas” pirmą kartą buvo išleista Peterburge 1828m. Poemos pratarmėje poetas išdėstė savo požiūrį į lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę, apibūdino jos iškilumą bei suklestėjimą, paaiškino jos sunykimo priežastis. Lietuvos valstybės iškilimą lėmė lietuvių karingumas, o sunykimą – kultūrinis jų atsilikimas (užkariautieji krikščionys buvo labiau izoliuoti negu užkariautojai pagonys). Užkariavę nelietuviškas žemes, lietuviai asimiliavosi su vietos gyventojais, perėmė jų kalbą, tikėjimą, papročius ir atitrūko nuo etninių savo šaknų. Tokiu būdu Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė darėsi vis labiau nelietuviška, kol pagaliau visiškai nuėjo į praeitį. Lietuvių kalbą ir etninę kultūrą išsaugojo tiktai liaudis. Tačiau didinga Lietuvos valstybės praeitis teikia dėkingos medžiagos poetinei kūrybai – tai ir turi įrodyti poema „Konradas Valenrodas”.
