Tai pasakojimas apie gebėjimą susidoroti su iškilusiais sunkumais, apie meilę ir drąsą gyventi tada, kai nieko nebesinori.
Liliana Girvan jau treji metai kaip vieniša motina. Automobilio avarijoje žuvo jos vyras. Tik dabar ji pradeda suvokti, ką reiškia būti našle. Ji jau sugeba nuvežti dukras į mokyklą, eiti į darbą ir net žiūrėti televizorių. Tačiau Lilianai kyla nerimas dėl to, kad jos gyvenime nieko nevyksta.
Liliana iliustruoja vadovėlius. Bent jau šiame darbe kartais pasitaiko pragiedrulių – jos viršininkė ją užrašo į daržininkystės kursus. Pasirodo, kai tave paskiria iliustruoti prabangią knygą apie daržoves, tau iš tiesų teks sukišti rankas į žemę. Žaisti su kompostu šeštadienio rytais tikrai ne ką blogiau nei su pižama slampinėti po namus ir užsiimti savigaila. Pasiėmusi vaikus ir pasikvietusi ją nuolat gelbstinčią seserį, Liliana atvyksta į Los Andželo botanikos sodą, kur jaučiasi kaip nesava. Tačiau susipažinus su mokytoju Edvardu ir keistuolių daržininkų būreliu, jos gyvenimas nušvinta kitomis spalvomis.
