Pirmasis ir, daugelio kritikų nuomone, geriausias Amerikos andergraundo rašytojo Charleso Bukowskio romanas – negailestinga dugne atsidūrusio žmogaus gyvenimo kronika, alkoholiko gyvenimo dienoraštis, aštri bukinančios sistemos satyra, o kartu ir nuoširdi, gal net sentimentali graudžių meilės istorijų knyga. Autoriaus alter ego Henris Činaskis – pašto tarnautojas, girtuoklis, lošėjas, mergišius, atsiskyrėlis – didžiulės emocinės jėgos ir juodojo humoro kupiname pasakojime atveria skaitytojui
negailestingą Amerikos tikrovę.
Kaip teigia pats autorius, šią knygą parašyti jam prireikė dvidešimties naktų, dvidešimties pintų viskio, trisdešimt penkių pakuočių alaus ir aštuoniasdešimties cigarų.
***
Vieną dieną, per lenktynių pertrauką, bare pastebėjau moterį. Dievas ar kokios kitos jėgos nepailsdamos kuria moteris ir išmėto jas po gatves. Jų pilna visur: šios subinė per didelė, tos papai per maži, o šita visiškai pamišusi, ana – pasiutus kalė; viena – davatka, kita – buria iš arbatžolių, trečia – nesulaikomai bezda, o tos per didelė nosis, anos kojos kaulėtos…
Tačiau kartais sukuriamas tikras stebuklas, geismų žiedas, moteris, besiveržianti iš bet kokių drabužių… Sekso demonas, prakeikimas, pasaulio pabaiga.
