Sutikau – įsimylėjau – pasimylėjau – ištekėjau – ilgai ir laimingai, – tai ne man. Mano istorijose kunkuliuoja veiksmas, intrigos. Nes man tai įdomu. Kas lengvai pasiekiama – ne man. Jūs nerasite jose pievų, gatvių ir pagalvėlių aprašymo, norint praplėsti knygos puslapių kiekį. Man tai neįdomu skaityti, to aš ir nerašysiu. Man reikia veiksmo. Ir komplimentas, kad sugebėjau išlaikyti intrigą ir įtampą per tris knygas, man daug vertingesnis už visus kitus. Man patinka nedidelės paslaptys, leidžiančios jus klaidinti, vedžioti už nosies ir švelniai apgaudinėti. Ir labai patinka vienu sakiniu išmušti žinojimo pagrindą jums iš po kojų. O netikėta pabaiga mane intriguoja. Nesitikėkite mano knygose rasti silpnų veikėjų. Man patinka stiprios asmenybės. Augau tarp tokių moterų, gal tas įtakojo mano kūrybą. Stiprias moteris smagu kurti. Jos žino ko nori, moka to pasiekti ir tuo pasinaudoti, o jei tai apvilkti humoro rūbu, būna labai smagu rašyti. Stiprioms moterims reikia stiprių vyrų, kurie moka pasiekti tai, ko nori irgi. O ko daugiau reikia gerai intrigai?
Rašydama istorijas žinau, kad jas skaitys jaunos merginos. Ir kartais man atrodo, kad tose mano istorijose turi būti minimali žinutė, kad niekas už jas jų gyvenime nieko nepadarys. Pelenių gyvenime vienetai, o už savo laimę reikia pakovoti pačioms. Gal todėl mano merginos kovotojos už savo siekius, už savo laimę, už teisę būti savimi.
