Antra galimybė su pirmąja simpatija. Taip nutinka ne dažnai. Lijamui Fišeriui ta pirmoji simpatija buvo kaimynė Olivė Vizerbi.
Vaikystė buvo kupina tingių vasarų, žvaigždžių stebėjimo namelyje medyje ir nesibaigiančių slėpynių Pine Creek – Kalėdų eglučių ūkyje, kuris Lijamos šeimai priklauso jau kelias kartas. Kai Lijamas išvyksta, jis ir Olivė atsisveikina vieninteliu jiems pažįstamu būdu – nerangiu pirmuoju bučiniu, kurio nė vienas niekada nepamirš. Nors dvylikamečių pažadai palaikyti ryšį atrodo amžini, laikas ir atstumas galiausiai paverčia Olivę ir Lijamą beveik nepažįstamaisiais.
Po dvidešimties metų Lijamos tėvai praneša išeinantys į pensiją ir nusprendę parduoti eglučių ūkį. Po dvidešimties metų Pine Creek yra paskutinė vieta, kurioje suaugęs Lijamas nori atsidurti. Paveldėti šį palikimą? Tikrai ne.
Ir po dvidešimties metų suaugusi Olivė yra įstrigusi. Jos darbinis gyvenimas labai panašus į meilės gyvenimą – klaidžiojantis be krypties. Po gėdingos verslo nesėkmės, didžiulių skolų ir vieno per daug juokingo pirmojo pasimatymo, ji nė kiek neskuba vėl rizikuoti – nei versle, nei romantiškuose santykiuose.
Kai Lijamos tėvai pasamdo Olivę atgaivinti prarastą ūkio magiją paskutinį kartą prieš jį parduodant, ji pasiryžta sukurti paskutines ir pačias gražiausias Pine Creek Kalėdas – miesteliui ir labai paniurusiam, nekalbiems, netikėtai patraukliam Liamui.
Dalis jos misijos? Priversti paniurėlį vėl įsimylėti Kalėdas. Kita dalis? Pačiai neįsimylėti iki ausų.
„Kalėdos su paniurėliu“ – tai romantiška istorija apie niurzglių ir optimistės duetą, vaikystės simpatiją ir priešybių trauką, kupina kibirkščių, bet be atviro karštumo.
Šis kūrinys yra mėgėjiškas, neoficialus vertimas, atliktas asmeniniam naudojimui. Vertimas nėra autorizuotas autoriaus ar leidėjo.
