Garsiausio suomių rašytojo Mikos Waltari (1908–1979) romanas „Karalystės paslaptis“ perkelia skaitytoją į krikščionybės aušros laikus. Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir keturiasdešimt po jo ėjusių dienų, pamatiniai Naujajame Testamente aprašyti įvykiai, tuo metu Jėzaus tarti žodžiai, mokiniai ir sekėjai, Marija Magdalietė ir Jėzaus motina – viskas regima romėno Marko akimis. Markas rašo laiškus į Romą savo klastingai mylimajai Tulijai ir tarsi gyvus atskleidžia pirmųjų prisikėlusio Kristaus dienų vaizdus.
Marko meilė, abejonės ir netikrumas stojus Atpirkėjo akivaizdon, asmeninis paprasto žmogaus santykis su transcendencija, dvasinis sukrėtimas, išvydus sveiku protu nesuvokiamus stebuklus – viskas atsispindi laiškuose-reportažuose. Pasiremdamas istoriniais ir bibliniais šaltiniais, Mika Waltari talentingai atkuria tiek galimą istorinę tikrovę, tiek žmogaus susidūrimą su dvasios apsireiškimu. Su Dievo karalystės paslaptimi, kuri, kaip žinia, yra ne šio pasaulio.
