Knutas Hamsunas (1859–1952), tikroji pavardė Knutas Pedersenas — vienas žymiausių norvegų rašytojų. Garsiausi, kultiniais tapę jo romanai „Badas“, „Panas“, „Viktorija“ padarė didžiulę įtaką europinei XX a. literatūrai. Prieštaringo likimo autoriui už romaną „Žemės syvai“ 1920 m. buvo suteikta Nobelio premija.
„Misterijos“ — vienas svarbiausių autoriaus kūrinių. Knyga iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip realistinis romanas, kur veiksmas rutuliojasi sklandžiai ir nuosekliai. Tik truputėlį paslaptingai: į mažą Norvegijos miestelį atvyksta keistas žmogus Juhanas Nagelis, savo išvaizda, kalbomis ir veiksmais trikdantis ramią vietos žmonių gyvenimo tėkmę… Visa, kas nutinka per Nagelio viešnagę, — paslaptinga, sunkiai paaiškinama ir keista. Kaip ir tai, kuo baigiasi keistojo prašalaičio apsilankymas.
Tačiau iš tiesų romanas yra psichologinis; vienas pagrindinių veikėjų yra žmogaus pasąmonė, ji yra misterija, iracionali ir nepaaiškinama, ji valdo žmogaus sąmonę. Juhanas Nagelis atvyksta nežinia iš kur ir nežinia ko, jis prieštaringo charakterio, nenuoseklus ir nestabilios psichikos. Jis — tipiškas Hamsuno herojus. Rašytojui neegzistuoja jokia norma, o asmenybės suskilimas ir nenuoseklumas yra visiškai natūrali būsena. Pasakojimas atveria vidines herojaus bedugnes, nuoseklų vyksmą keičia „sąmonės srautas“, sapnai, vizijos ir pasąmonės balsas; pagrindinis veikėjas — tikras nervingo mūsų amžiaus žmogaus paveikslas. Žmogaus, kurį kankina ir jo sujaukta sąmonė, ir nesuvokta pasąmonė.
Pasakydamas tik tiek, kiek būtina, Hamsunas palieka skaitytoją klaidžioti žmogiškosios misterijos labirinte, pilname nutylėjimų, užuominų ir keistų neatitikimų.
,
