„Rytas. Diena. Vakaras. Gražūs rūmai lūkuriuoja, kada į juos įeis dar vienas ką tik apakęs žmogelis. Rinkosi jie todėl, kad vienas aklas – labai liūdna, bet šimtas aklų – jau juokinga. Dabar man jau atrodo, kad jie daugiau nieko neveikė, tik kiauras dienas juokėsi – linksmai, liūdnai, ironiškai. […] Juokingi buvo kiekvieno rytas, diena, vakaras“.
