Alfonsas Vaišvila — Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)

pagal |

Alfonsas Vaišvila — Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)

Specialioji dalis

Knygoje, remiantis Žemaičių žemės teismo, Žemaičių pilies teismo, Vyriausiojo Tribunolo XVI–XVIII a. knygomis ir kitais pirminiais istoriniais šaltiniais, atskleidžiamas XVI–XX a. socialinis, ekonominis, teisinis, asmeninis gyvenimas, vykęs daugiau kaip dvidešimtyje Šiluvos regiono dvarų. Pats dvaras tiriamas kaip regiono ekonominį, politinį, religinį, kultūrinį gyvenimą ilgą laiką kūręs ir integravęs centras. Tai darė priimdamas įvairius steigiamuosius ir civilinės teisės aktus, kurie šiandien yra pagrindiniai regioninės istorijos ir genealogijos šaltiniai. Regiono istorijos suvokimas per dvaro istoriją traktuojamas kaip metodas pereiti nuo tradicinio, paralelinio įvairių regiono socialinio gyvenimo sričių aprašymo prie jų integracijos, atrandant tos integracijos pagrindinį iniciatorių ir vykdytoją – dvarą. Kompleksinis požiūris į konkrečių dvarų istoriją kartu pristatomas ir kaip būdas sujungti „didžiąsias“ istorijas su „mažosiomis“, kur „didžiosios“ istorijos randa savo sukonkretinimą, užbaigimą, o „mažosios“ – istorinį kontekstą. Knyga gausiai iliustruota senųjų dokumentų faksimilėmis, nuotraukomis, tekstas papildomas dvarų inventorių, statistinių suvestinių, giminių genealogijų priedais, vardų ir vietovardžių rodyklėmis. Skiriama istorikams, teisininkams ir visiems besidomintiems dvarų istorijos ir genealogijos problemomis.