Serija: „Lietuvos valsčiai #20“.
Antrojoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Žeimelis“ dalyje plėtojamas pasakojimas apie šio Lietuvos krašto dvasinės kultūros bruožus, spėtus užfiksuoti kalbos, tautosakos bei mitologijos, daugiausia Juozo Šliavo, tekstuose. O pastarieji, pasak žymaus etnologo, religijotyrininko dr. Gintaro Beresnevičiaus, yra „… ir Žeimelio mitologinių reliktų sąvadas, ir epochos dokumentas, ir mitologinių tyrimų tradicijos dalis. Ji įdomi ir mokslininkui, ir eiliniam žmogui, ir mentalitetų istorijos tyrinėtojui… Lituanistinių tyrinėjimų masyve ji yra pražiūrėta, bet reikšminga, ištisą epochą atspindinti medžiaga“.
„Žeimelio“ monografija – tai jos vyriausiojo redaktoriaus ir sudarytojo Aloyzo Bėčiaus viso gyvenimo darbą ir pasišventimą vainikavęs įspūdingas, į vieną knygą netilpęs, kartu su kitais 50 autorių 8-erius metus kurtas 90-ies straipsnių 1800 puslapių rašto paminklas ne tik gimtajam Žeimeliui, bet ir savo mokytojui, pagrindiniam daugumos straipsnių autoriui, šviesaus atminimo Juozui Šliavui, kurį Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas Venantas Mačiekus dar 1989 m. yra pavadinęs žymiausiu pokario kraštotyrininku.
Visuomenės, mokslo ir kultūros atstovams tylint, paliekam skaitytojui vertinti, ar nenusižengiame prieš savo sąžinę iki šiol nesuteikę šios valstybinės premijos ir Juozui Šliavui.
