Trečia prozos knyga. Po romano „Servijaus Galo užrašai“, vaizdavusios senovės Romą, autorius susitelkia ties šiuolaikinio trisdešimtmečio išgyvenimais. Pasakotojas apmąsto savo gyvenimo patirtis, jį supančius daiktus. Neveikiantis televizorius jam brangesnis už žmoną, o lova pusiau juokais vadinama tėvyne.
Pojūčių ir detalių pynės, egzistenciniai pasvarstymai sugula į išradingą pasakojimą, meistrišką vienos paros monologą.