„Kai karalaitė išėjo, taksiukas sumišęs pažvelgė į veidrodį. Iki šiol niekad nebuvo susimąstęs, gražus jis ar ne. Mama jį mylėjo, sakydavo: „Mano gražuolis“, tad dėl grožio Tapis nesuko galvos. Bet gal jis tikrai negražus? Juk mama dar sakydavo „mano mažiukas“, nors jis štai koks didelis užaugo. Tai ji juokavo? O gal melavo? Taksas sutriko. Kamuojamas sunkių minčių, išsliūkino į sodą.“
Nors karalaitė – dar visai maža mergaitė, ji jau rūpinasi karalystės reikalais. Tiesa, padedama Visų reikalų ministro ir taksiuko Tapio. Tačiau vienas rytas sujaukia visos karalystės gyvenimą: Jos Didenybė pakviesta dalyvauti pasaulio karalaičių grožio konkurse! Užuot mokiusis skaityti ir groti fortepijonu, karalaitė dienų dienas lavina grakščią eiseną ir šypsosi prieš veidrodį. Ji net pamiršo valdymo klausimus ir ištikimąjį bičiulį Tapį! Karalystės gerovė pakibo ant plauko: ar mergaitė suvoks, kad už grožį daug svarbiau išmintis ir kilnumas?
