Romano „Melancholija“ veiksmas nukelia skaitytoją į XVII a. pabaigą. Intelektualas, Leideno universiteto absolventas Laurentijus Hilas gauna Švedijos valstybės stipendiją ir atvyksta tęsti mokslų Tartu universitete. Kartu su savimi jis vežasi papūgą Klodiją ir keistą ligą… Per pagrindinio kūrinio veikėjo monologus, pokalbius, sapnus ir vizijas atskleidžiama tuometinės Livonijos realybė: derliaus žlugimas, visuotinis badas, raganų procesai, prietarų galia, kasdienis smurtas, ligos, grobimai, mirtis. Šiame niūriame fone Tartu universitetas iškyla kaip intelektualių diskusijų, naujausių mokslo ir filosofijos teorijų židinys, kuriame Dekartas galynėjasi su Aristoteliu, o šventiniams pietums tiekiama žuvis. Skaitytojas turi progą susipažinti su humoralinės medicinos principais, Roberto Boilio dalelių, sielos nemirtingumo teorijomis, dalyvauti anatomijos praktikume ir padiskutuoti su garbingais profesoriais.
„Melancholija“ – romanas apie paslaptingą XVII amžiaus „raganių” ligą, kuri buvo siejama su juodosios tulžies pertekliumi kūne, sukeliančiu iliuzijas ir haliucinacijas. Ar atpažįstate ją šiandien?
Meelis Friedenthal (g. 1973 m.) – estų rašytojas ir teologas. Dėsto Tartu universitete, Teologijos ir istorijos fakultete. Išleido tris romanus: „Aukso amžius“ (2005), „Melancholija“ (2012) ir „Angelų kalba“ (2016). Už romaną „Melancholija“ (orig. pavadinimas Mesilased, lietuviškai – Bitės) 2012 m. autorius išrinktas Estijos Metų rašytoju, o 2013 m. įvertintas Europos Sąjungos literatūros premija.
