Stalino karas prieš Ukrainą
Nei Maskva, nei kiti didmiesčiai anaiptol nesigalavo badu… Tik Ukraina buvo apdovanota tuo erškėčių vainiku.
1929 m. Stalinas ėmėsi įgyvendinti savo žemės ūkio kolektyvizacijos politiką – iš tiesų antrąją revoliuciją Rusijoje. Milijonai valstiečių buvo priversti atiduoti savo žemę ir stoti į kolūkius. Rezultatas buvo precedento neturintis ir pražūtingiausias Europos istorijoje badas: 1931–1933 m. Sovietų Sąjungoje mirė penki milijonai gyventojų. Tačiau, užuot siuntusi pagalbą, sovietų valstybė pasinaudojo šia katastrofa stengdamasi išspręsti Ukrainos jai keliamą politinę problemą. Daugiau kaip trys milijonai mirusiųjų buvo ukrainiečiai, kurie neteko gyvybių ne todėl, kad buvo atsitiktinės blogos politikos aukos – valstybė sąmoningai buvo nusiteikusi juos sunaikinti.
Įtaigus ir negailestingai atviras istorinis pasakojimas apie vieną niekšiškiausių Stalino nusikaltimų, kurio padariniai juntami iki šiol, Rusijai ir vėl kėsinantis į Ukrainos nepriklausomybę. Ši knyga – tai ciniško melo ir abejingumo industrijos, kerojusios Sovietų Sąjungoje per visą jos būtį, skerspjūvis, o nūdien dar ir hėgeliškas įspėjimas visiems ir kiekvienam: jeigu iš istorijos nepasimokome, istorija kartojasi.
„Pirmoji pamoka, kuri tampa neatsiejama ukrainiečio sąmonės dalimi, yra ta, kad Rusija niekada neturėjo ir niekada neturės kitokio intereso Ukrainoje, išskyrus visišką ukrainiečių tautos sunaikinimą.“
Ivanas Dračas, Ukrainos persitvarkymo sąjūdžio vadovas
