Kerinčios vaizduotės kūrinyje, tapusiame sensacija visame pasaulyje, atsiskleidžia gilios persiškos kultūros šaknys.
Kylančia pasaulinės literatūros žvaigžde vadinama iraniečių rašytoja Shokoofeh Azar (Šokufė Azar, g. 1972 m.) keturiolika metų dirbo nepriklausomo dienraščio žurnaliste. Dėl Irano valdžiai priešiškų pažiūrų triskart buvo areštuota, sykį tris mėnesius praleido vienutėje.
2011 m. siekdama išvengti įkalinimo už Irano valdžiai nepriimtinas pažiūras, pasiprašė politinio prieglobsčio Australijoje. Nemokėdama anglų kalbos negalėjo dirbti mėgstamo darbo, bet suvokė, kad dabar yra laisva savo kalba rašyti tai, ką nori. Taip atsirado debiutinis romanas persų kalba „Nušvitimas žaliojoje slyvoje“. Knygos vertėjas į anglų kalbą dėl saugumo ir politinių priežasčių panoro likti anonimas. 2018 m. kūrinys įtrauktas į Stella Prize for Fiction sąrašą, o 2020 m. – į trumpąjį International Booker Prize sąrašą.
„Man nerūpi, kaip žmonės dalija savo gyvenimą – iki Nourūzo ir po jo ar iki revoliucijos ir po jos, bet aš žinau, kaip suskilo mano šeimos gyvenimas: iki arabų įsiveržimo ir po jo.“ Tą įvykį mama visada vadina arabų įsiveržimu. Ne gaisru ar padegimu… Šitaip ji ir sau, ir kitiems pabrėžia, kad atėję jie padeginėjo, plėšė ir žudė. Lygiai kaip prieš keturiolika šimtmečių.“
1979-ųjų islamo revoliucijos šėlsmo sukūry įsiveržę revoliucionieriai padega romano veikėjų namus. Per gaisrą žūsta trylikametė dukra. Sūnus Sohrabas atsiduria kalėjime kaip vengiantis karo prievolės, kur galiausiai jam įvykdoma mirties bausmė. Įvykiai veja įvykius ir, atrodytų, kuo tolyn, tuo tamsyn.
Žiaurios kasdienybės genama šeima pasitraukia į atokų Razano kaimą. Išvykdami tikėjosi išsaugoti ne tik žodžio bei minties laisvę, bet ir likusiųjų gyvybes. Vis dėlto neilgai trukus jie supranta atsidūrę porevoliucinio chaoso, vilnijančio per visą šalį, sukūryje. Tai beprotybė, paliesianti visus – ir gyvuosius, ir mirusiuosius. Nepaisant nieko, viltis ir žmogiškoji stiprybė romano veikėjų neapleidžia.