Šis neabejotinai iškilus,
bet šiandien daugelio primirštas antisovietinės ir antinacinės rezistencijos
ideologas, politikas ir visuomenės veikėjas visu savo gyvenimu demonstravo
nenorą būti dėmesio centre. Jis nesitapatino su jokiomis ideologijomis ar
politinėmis srovėmis, sunkiausiais mūsų valstybei laikais tyliai, bet nuosekliai
gynė požiūrį, kuriam, regis, nebuvo pribrendę nei autokratai, nei liberalai, nei
daugelis artimiausių jo pažiūroms katalikiškos pakraipos politikų. Galbūt todėl
per visą gyvenimą šis rezistentas turėjo tik keliolika tikrų bendražygių. Galbūt
todėl jau Amerikoje parašytoje knygoje, analizuojančioje prieškario pastangas
demokratizuoti Lietuvos valstybę, pasakojančioje apie antisovietinę bei
antinacinę rezistenciją bei Lietuvos bylą užjūryje, buvęs Lietuvos Laikinosios
Vyriausybės vadovas beveik nekalba apie save. Jei atsiliepimu apie save ir visų
laikų rezistentus nelaikysime šios knygos pavadinimo – „Vienų
vieni“.
