Populiaraus vokiečių autoriaus Karl Olsberg trileryje „Berniukas baltame kambaryje“ niekas nėra taip, kaip atrodo iš pradžių. Rašytojas pačiu įdomiausiu būdu žaidžia su virtualaus pasaulio ir dirbtinio intelekto pavojais bei kelia fundamentalius filosofinius klausimus apie realybę ir tapatumą.
Manuelis atsibunda baltame kambaryje. Berniukas nežino nei kaip čia atsidūrė, nei kur jis yra ir net neprisimena, kas jis toks – atrodo jo atmintis visiškai ištrinta. Vienintelis berniuko kontaktas su išoriniu pasauliu yra kompiuterio sugeneruotas moteriškas balsas Alisa, per kurią Manuelis gauna prieigą prie interneto. Pamažu berniukas supranta, kas nutiko ar galėjo nutikti. Jis buvo pagrobtas ir sužeistas. Neaišku tik, kodėl ir kaip jis išgyveno. O gal visa tai yra netiesa? Kas yra Manuelis?
Kuo toliau vystosi siužetas, tuo labiau Manuelis klaidinamas. Jam pasakojamos skirtingos istorijos ir berniukas turi nuspręsti kuo pasitikėti.
Autorius Karl Olsberg meistriškai kuria įtampą ir protagonisto jausmus perteikia taip, kad patys skaitytojai jaučia baimę ir tarsi dalyvauja veiksme. Knygoje keliami galvoti skatinantys filosofiniai klausimai. Nieko nuostabaus juk rašytojas yra apsigynęs daktaro disertaciją dirbtinio intelekto srityje.
Pagrindinis knygos veikėjas yra smalsus, protingas ir linkęs rizikuoti. Manuelis nepasiduoda, ieško išeities iš padėties ir net pradėjęs abejoti tiek savimi, tiek visa aplinka, išlieka drąsus. Jaunimui skirta knyga „Berniukas baltame kambaryje“ gali būti skaitoma tiek kaip filosofinis kūrinys, tiek kaip nuotykių romanas.
2018-tais metais „Berniukas baltame kambaryje“ buvo nominuotas Vokiečių jaunimo literatūros premijai.
Vokiečių rašytojas Karl Olsberg rašo trilerius ir romanus jaunimui. Olsberg – jo slapyvardis, kurį autorius pasirinko pagerbdamas miestą, kuriame užaugo. Rašytojas nestokoja gero humoro jausmo. Prisistatydamas savo svetainėje jis rašo, kad apsigynė daktaro laipsnį dirbtinio intelekto tema, už ką jo kompiuteris vis dar pyksta ir mėgsta į knygas įterpti klaidų. Karl Olsberg dirbo vadybos konsultantu, kompiuterinių žaidimų dizaineriu ir įkūrė tris naujus startuolius. Tačiau turtų ir šlovės šios veiklos neatnešė, todėl jis nusprendė rašyti knygas ir tikisi vieną dieną tapti toks garsus, kaip jo mėgstamiausi autoriai Stephen King ir Robert Harris.
Iš vokiečių kalbos vertė Indrė Dalia Klimkaitė
